R. Kaunas: gyventojai bus informuojami apie augančias grėsmes
Karas Ukrainoje vis labiau jaučiamas ir prie Lietuvos sienų – būtent tokią žinią siunčia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Pasak jo, gyventojai turi būti pasirengę dažnesniems perspėjimams apie galimas grėsmes, nes kariniai dronai ir kiti įtartini objektai vis dažniau fiksuojami netoli Baltijos šalių oro erdvės.
„Tokia realybė. Vyksta karas netoli mūsų, kariniai dronai skraido netoli Lietuvos, Latvijos, Estijos teritorijos ir, padidėjus grėsmei mūsų piliečių saugumui, mes privalome piliečius informuoti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė ministras[1].
R. Kaunas atvirai pripažįsta, kad absoliuti apsauga neegzistuoja net stipriausiose pasaulio valstybėse. Anot jo, neįmanoma garantuoti, kad visi objektai bus pastebėti ir neutralizuoti laiku. Vis dėlto ministras tikina, kad Lietuva aktyviai stiprina oro erdvės stebėjimo sistemas, investuoja į modernesnes technologijas ir siekia kuo greitesnio reagavimo į galimas grėsmes.
Kol kas ministras negali patvirtinti, koks objektas trečiadienį buvo patekęs į Lietuvos teritoriją ir kam jis priklausė. Pasak jo, atsakymai paaiškės tik atlikus radarų duomenų analizę ir įvertinus visą operacijos eigą. R. Kaunas akcentuoja, kad svarbiausia šiuo metu – ne spekuliacijos, o gebėjimas operatyviai apsaugoti gyventojus ir stiprinti šalies gynybinius pajėgumus.
Trumpam stojo įprastas šalies gyvenimas
Trečiadienio rytą dėl kariuomenės radarų užfiksuoto į droną panašaus objekto beveik dviem valandoms buvo paskelbtas oro pavojus Rytų Lietuvoje, vėliau perspėjimai išplėsti ir į Vilniaus bei Alytaus apskritis. Gyventojai buvo raginami sekti oficialią informaciją, o esant raudonam perspėjimo lygiui – slėptis priedangose[2].
Per maždaug valandą Bendrasis pagalbos centras sulaukė beveik 150 skambučių: žmonės pranešinėjo girdėję į droną panašius garsus, matę ore skrendančius objektus ar jautę sudrebėjusius langus. Objektas vėliau dingo iš radarų, o institucijos iki šiol negali pasakyti, ar jis atskrido iš Baltarusijos, ar iš Latvijos.
Incidentas paveikė ne tik gyventojus, bet ir įstaigų darbą – buvo sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas, traukinių eismas, nutraukti teismų posėdžiai. Santaros klinikose pacientai ir darbuotojai buvo nukreipti į saugesnes vietas, tačiau pradėtos operacijos tęstos.
Taip pat paaiškėjo problemos dėl priedangų: dalis jų buvo užrakintos arba perpildytos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas situaciją pavadino „realia visuomenės akistata su nauja realybe“ ir pabrėžė, kad gyventojai apie tokias grėsmes bus perspėjami ir ateityje.
Kur dingo dronas – neaišku?
Tuo tarpu Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad trečiadienį į Lietuvos teritoriją įskridęs įtariamas dronas kurį laiką buvo stebimas radarais, tačiau vėliau dingo ties Merkinės apylinkėmis[3].
Pasak jo, objektas sieną kirto apie 9.40 val. ir skrido Vilniaus kryptimi, todėl gyventojams Rytų Lietuvoje, o vėliau ir Vilniaus bei Alytaus apskrityse buvo išsiųsti perspėjimai apie oro pavojų. Iki šiol nėra aišku, ar dronas nukrito, ar pasišalino į kitą valstybę. Pirminę informaciją apie galimą grėsmę Lietuva gavo iš Latvijos.
V. Vitkauskas taip pat pripažino, kad incidentas atskleidė pasirengimo spragų – dalis gyventojų rado užrakintas priedangas, o kai kuriose mokyklose mokiniai buvo vedami ne į rūsius, o į stadionus.
NKVC vadovas tokią reakciją pavadino netoleruotina ir pabrėžė, kad oro pavojaus atveju žmonės turi būti nedelsiant vedami į saugias vietas. Pasak jo, gavus informaciją apie droną buvo pakelti ir NATO oro policijos naikintuvai.
