Į slėptuves buvo išvesti šalies vadovai
Trečiadienio rytą Vilnių sudrebino netikėtas oro pavojaus signalas. Mieste pradėjus kaukti sirenoms, į priedangas buvo nukreipiami ne tik gyventojai, bet ir aukščiausi valstybės vadovai – prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas bei premjerė Inga Ruginienė.
Dėl galimos grėsmės Seime skubiai sustabdyti posėdžiai, o parlamento nariai ir darbuotojai išvesti į slėptuves. Seimo vadovas kartu su visa kanceliarija persikėlė į bendrą priedangą[1].
Pirminiais duomenimis, aliarmas paskelbtas po to, kai netoli Lietuvos sienos radarai užfiksavo objektą, turintį bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Reaguodami į situaciją, NATO oro policijos naikintuvai buvo pakelti budėjimui.
Tuo metu virš Vilniaus oro uosto laikinai uždaryta oro erdvė. Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė, kad pirmieji perspėjimai pasiekė Ignalinos, Zarasų, Švenčionių ir Utenos rajonų gyventojus, tačiau netrukus įspėjimas išplėstas ir Vilniaus apskričiai.
Į priedangą mokykloje nepriėmė?
Tuo tarpu kol aukščiausi šalies vadovai buvo lydimi į slėptuves, dalis Vilniaus gyventojų susidūrė su visai kita realybe. LRT radijo kalbintas vilnietis pasakojo, kad vos gavęs perspėjimo pranešimą kartu su kitais žmonėmis puolė ieškoti artimiausios priedangos. Pasak jo, netoliese buvusi viena sostinės mokyklų atrodė kaip akivaizdi vieta pasislėpti nuo galimos grėsmės, todėl ten netrukus susirinko grupė gyventojų.
Vis dėlto, kaip pasakojo pašnekovas, žmonės į mokyklos patalpas patekti negalėjo. Anot jo, susirinkusiems gyventojams buvo pasakyta, kad grėsmė esą buvo „tik teorinė“. Anot jo, prie įėjimo susirinkę vilniečiai liko sutrikę ir nežinojo, kur turėtų vykti toliau.
Savo ruožtu 77.lt raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės atstovus, siekiant gauti platesnį komentarą šia tema.
Vilniaus savivaldybė: nesklandumų buvo
Žemiau pateikiame atsiųstą Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą:
„Mokyklos ir darželiai turėjo vadovautis centralizuotai skelbiamais nurodymais: eiti į priedangas, rūsius arba koridorius, uždengti langus suolais, jei nėra vietų be langų, ir laukti oro pavojaus atšaukimo. Tiek įspėjimą apie pavojų, tiek informaciją apie jo atšaukimą savivaldybė išplatino el. paštu visoms mokykloms ir darželiams, papildomai prie gyventojams į telefonus ateinančių pranešimų.
Kai kurių mokyklų administracijų savarankiškai priimti sprendimai dėl elgesio tokioje situacijoje rodo, kad nesklandumų išties buvo. Tačiau didžioji dalis mokyklų susitvarkė su situacija gerai, viskas vyko sklandžiai ir operatyviai. Reikia turėti omenyje, kad Vilniuje yra keli šimtai ugdymo įstaigų ir pavieniai atvejai neparodo bendros situacijos.
Visgi, pavienės neigiamos situacijos negali būti ir nebus ignoruojamos. Visos situacijos, pastebėjimai ir klaidos dar šiandien buvo aptarti, savivaldybė kartu su mokyklomis sieks užtikrinti didesnį pasirengimą galimiems atvejams ateityje.“ – nurodyta komentare.
Socialiniuose tinkluose netrūko kritikos
Į paskelbtą oro pavojų trečiadienį sureagavo ir daugiau visuomenės veikėjų. Po žinios apie netoli Lietuvos sienos radarų užfiksuotą objektą, primenantį bepilotį orlaivį, socialiniuose tinkluose pasipylė žinomų žmonių įrašai apie patirtą nerimą, chaosą bei klausimus dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Kol dalis gyventojų skubėjo į priedangas, internete netrūko nei emocingų reakcijų, nei kritikos dėl neveikiančių ar užrakintų slėptuvių[2]
Režisierius Romas Zabarauskas ragino gyventojus išlikti pilietiškais ir tikrinti, ar priedangos iš tiesų veikia, o verslininkė Inga Stumbrienė neslėpė nuostabos gavusi perspėjimo pranešimą. Atlikėjas Linas Zareckas viešai pasakojo apie sutrikimus – anot jo, viena po kitos rastos priedangos buvo užrakintos.
Tuo metu Oksana Pikul dalijosi nerimu dėl mokykloje buvusių vaikų, o rašytoja Jurga Baltrukonytė kėlė klausimus, kaip tokiose situacijose turėtų elgtis senjorai, viešajame transporte esantys žmonės ar tie, kurie net nežino, kur yra artimiausia slėptuvė. Dalis visuomenės veikėjų pripažino, kad ši situacija tapo rimtu testu tiek institucijoms, tiek pačių gyventojų pasirengimui galimoms grėsmėms.
Pradėjo veikti „karštoji“ linija gyventojams
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paskelbė apie naują visą parą veikiančią konsultavimo liniją gyventojams. Nuo šiol paskambinę trumpuoju numeriu 1856 žmonės galės gauti informaciją apie veiksmus ekstremalių situacijų metu, civilinę, priešgaisrinę bei radiacinę saugą[3].
Pasak PAGD, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant visuomenės poreikiui greitai ir aiškiai gauti patikimą informaciją, ypač po situacijų, kai gyventojams kyla daug klausimų dėl perspėjimų ir elgesio galimos grėsmės metu.
Departamento vadovas Renatas Požėla pabrėžė, kad žmonės turi žinoti, kaip elgtis dar prieš realų pavojų, nes aiškumas padeda sumažinti chaosą ir nerimą. Konsultavimo linija veiks visą parą, o gyventojai galės ne tik gauti informaciją lietuvių ir anglų kalbomis, bet ir palikti balso žinutes.
Tuo pačiu pranešta, kad artimiausiu metu LT72 platformoje atsiras ir pokalbių robotas, atsakantis į klausimus apie civilinę saugą. Gyventojai taip pat raginami naudotis LT72 programėle, kurioje galima rasti informaciją apie priedangas, perspėjimo sirenas, evakuacijos punktus bei rekomendacijas įvairių grėsmių atvejais.
