Kilauea išsiveržimas pristabdytas, bet ugnikalnis nerimsta
Havajų Kilauea ugnikalnio Halemaʻumaʻu kraterio išsiveržimas šiuo metu yra pristabdytas, tačiau JAV geologijos tarnybos Havajų vulkanų observatorija nurodo, kad viršūnės zona vėl plečiasi. Tai reiškia, kad po krateriu kaupiasi slėgis, o magma toliau juda sistemoje. Gegužės 20 d. paskelbtame USGS atnaujinime teigiama, kad prognozavimo modeliai rodo galimą 48-ąjį lavos fontanų epizodą tarp penktadienio, gegužės 22 d., ir antradienio, gegužės 26 d.
Tai nėra visiškai naujas išsiveržimas nuo nulio. Kilauea viršūnėje vykstantis procesas tęsiasi epizodiškai: aktyvūs lavos fontanai kelioms valandoms ar dienoms sustiprėja, paskui nurimsta, o po pauzės sistema vėl ima kaupti slėgį. Dabartinė pauzė prasidėjo po 47-ojo epizodo, kuris baigėsi gegužės 15 d. 00 val. 27 min. Havajų laiku.
USGS nurodo, kad abiejuose aktyviuose ventuose naktį buvo matomas švytėjimas, o kraterio dugne dar išlieka įkaitusios lavos požymių, nes ankstesni srautai vėsta ir kietėja. Tai reiškia, kad paviršiuje gali atrodyti ramu, tačiau ugnikalnio sistema nėra užmigusi. Ji tiesiog ruošia kitą fazę.
Prognozuojamas 48-asis epizodas gali prasidėti per kelias dienas
Kilauea šiuo metu elgiasi pagal ritmą, kurį vulkanologai stebi jau kelis mėnesius. Po aktyvaus fontanų epizodo magma vėl pildo viršūnės rezervuarą, žemės paviršius nežymiai deformuojasi, o instrumentai fiksuoja infliaciją – ugnikalnio viršūnės „išsipūtimą“. Kai slėgis pasiekia kritinę ribą, lava gali vėl prasiveržti Halemaʻumaʻu krateryje.
USGS prognozė nėra tiksli valandos prognozė. Vulkanai nėra traukiniai pagal tvarkaraštį, nors kartais turistai prie kraterio elgiasi taip, lyg būtų nusipirkę bilietą į spektaklį. Modeliai rodo tik labiausiai tikėtiną langą – nuo gegužės 22 iki gegužės 26 d. Per tą laiką aktyvumas gali prasidėti anksčiau, vėliau arba keistis priklausomai nuo seisminių, geodezinių ir dujų emisijų duomenų.
Kol kas reikšmingo aktyvumo Kilauea rytinėje ar pietvakarinėje plyšių zonose nepastebėta. Tai svarbi detalė, nes pavojingiausi Havajų išsiveržimai dažnai tampa problemiški tada, kai lava pradeda tekėti ne tik viršūnės krateryje, bet ir žemiau esančiose plyšių zonose, arčiau gyvenviečių. Dabartinė veikla, pagal USGS, išlieka susijusi su Halemaʻumaʻu krateriu Kilauea viršūnės zonoje.
Lava kol kas lieka nacionalinio parko teritorijoje
Dabartinis Kilauea aktyvumas vyksta Havajų vulkanų nacionaliniame parke, todėl tiesioginio pavojaus gyvenamiesiems rajonams šiuo metu nenurodoma. Tai iš esmės skiria dabartinę situaciją nuo 2018 m. Kilauea krizės, kai lava išsiveržė žemutinėje rytinėje plyšių zonoje ir sunaikino šimtus namų.
Vis dėlto nacionalinio parko teritorija nereiškia visiško saugumo. Aktyvaus kraterio aplinkoje išlieka pavojai dėl nestabilių kraštų, staigių lavos fontanų, vulkaninių dujų, pelenų, tefros ir vadinamųjų Pele plaukų – plonų vulkaninio stiklo gijų, kurias vėjas gali pernešti toliau nuo išsiveržimo vietos. Šios dalelės gali dirginti odą, akis ir kvėpavimo takus.
Ankstesni epizodai parodė, kad Kilauea gali per labai trumpą laiką tapti įspūdingu, bet pavojingu reginiu. Balandžio 9 d. išsiveržimo metu lava šovė iki maždaug 200 metrų aukščio, o nacionalinis parkas buvo uždarytas lankytojams dėl pelenų, tefros ir kitų pavojų.
Kilauea garsėja ne vien dažnumu, bet ir staigiais perėjimais
Kilauea yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių. Jis yra Didžiojoje Havajų saloje ir priklauso skydiškųjų ugnikalnių tipui – tai platus, lėkštas, bazaltinės lavos suformuotas ugnikalnis. Lietuviškoji visuotinė enciklopedija nurodo, kad Kilauea yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių, esantis Havajų salos pietrytiniame krante.
Skydiškieji ugnikalniai dažnai išsiveržia ne taip, kaip sprogstamieji stratovulkanai, tačiau tai nereiškia, kad jie nepavojingi. Bazaltinė lava gali tekėti ilgais srautais, keisti kraštovaizdį, naikinti kelius, namus ir infrastruktūrą. Kilauea istorija tai parodė ne kartą.
Dabartinis viršūnės išsiveržimų ciklas ypač įdomus tuo, kad jis vyksta epizodais. Vieną dieną krateris gali būti tik švytintis, kitą – iš jo jau kyla dešimčių ar šimtų metrų lavos fontanai. Mokslininkams toks ritmas leidžia stebėti, kaip magma juda po viršūne, kaip kinta slėgis ir kokie signalai pasirodo prieš naują aktyvumo fazę.
Didžiausia rizika turistams – ne lava, o per didelis pasitikėjimas savimi
Havajų vulkanai traukia turistus, fotografus ir tiesiog smalsuolius. Kilauea išsiveržimai, kai lava lieka kraterio viduje, dažnai tampa reginiu, kurį žmonės nori pamatyti gyvai. Tačiau nacionalinio parko ir USGS perspėjimai nėra dekoracija informacinėje lentoje. Aktyviame ugnikalnyje sąlygos gali pasikeisti greitai.
Pavojingiausias elgesys – bandymas prieiti arčiau už leidžiamų ribų, nepaisyti uždarytų takų, stovėti prie nestabilių kraterio kraštų arba ilgai būti vietose, kur kaupiasi vulkaninės dujos. Sieros dioksidas ir kiti vulkaniniai junginiai gali ypač pakenkti žmonėms, sergantiems astma, širdies ar kvėpavimo ligomis.
Kilauea nėra zoologijos sodas su tvorele aplink pavojų. Tai aktyvi geologinė sistema. Jeigu 48-asis epizodas prasidės artimiausiomis dienomis, socialiniuose tinkluose greitai atsiras įspūdingų vaizdų, bet svarbiausia informacija liks ne kadras, o oficialūs USGS ir nacionalinio parko pranešimai.
Ką stebi vulkanologai prieš kitą lavos fontanų epizodą
Prieš naują Kilauea aktyvumo fazę mokslininkai stebi kelis pagrindinius rodiklius: žemės deformaciją, seisminį aktyvumą, dujų emisijas, kraterio kamerų vaizdus ir temperatūrinius pokyčius. Viršūnės infliacija rodo, kad sistema pildosi, bet vien jos nepakanka tiksliam išsiveržimo laikui nustatyti.
Svarbus ir ankstesnių epizodų ritmas. 47-asis lavos fontanų epizodas baigėsi gegužės 15 d., o po jo pradėjusi viršūnės reinfliacija leidžia modeliuoti, kada sistema vėl gali pasiekti panašias sąlygas. Būtent iš šių duomenų ir gimsta gegužės 22–26 d. langas.
Kol naujas epizodas neprasidėjo, dabartinė situacija nėra katastrofa. Tačiau ji nėra ir eilinė rami diena. Kilauea šiuo metu yra pauzėje, kuri labiau primena įkvėpimą prieš kitą veiksmą. Jeigu modeliai pasitvirtins, artimiausiomis dienomis Halemaʻumaʻu krateris vėl gali tapti vienu stebimiausių gamtos spektaklių pasaulyje.
Šaltiniai
U.S. Geological Survey. (2026). Kīlauea Volcano Updates
https://www.usgs.gov/volcanoes/kilauea/volcano-updates
U.S. Geological Survey / Hawaiian Volcano Observatory. (2026). Kīlauea volcano notice, May 18, 2026
https://volcanoes.usgs.gov/hans2/view/notice/DOI-USGS-HVO-2026-05-18T17%3A49%3A50%2B00%3A00
Smithsonian Institution – Global Volcanism Program. (2026). Volcanic Activity Report on Kilauea
https://volcano.si.edu/showreport.cfm?gvpvar=GVP.DVAR20260504-332010
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 3 iš 5 priskirtų DAO narių
⚠ Šis straipsnis paskelbtas su žyma — rekomenduojama papildoma redaktorių peržiūra.
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Kilauea ugnikalnio veiklą, kas gali būti įdomu ir aktualu skaitytojams, besidomintiems gamtos reiškiniais.
Straipsnis pateikia tikslią ir objektyvią informaciją apie Kilauea ugnikalnio veiklą, remiasi patikimais šaltiniais, tokiais kaip JAV geologijos tarnyba, ir vengia dezinformacijos. Jame išsamiai aprašomi galimi pavojai ir situacijos pokyčiai, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis apie Havajų ugnikalnį yra informatyvus, tačiau jo aktualumas Lietuvos auditorijai yra ribotas, nes jis nesusijęs su vietiniais įvykiais ar problemomis. Be to, tema gali būti per daug specifinė ir neįdomi plačiajai visuomenei Lietuvoje.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Kilauea ugnikalnio veiklą ir galimus pavojus, kas yra naudinga visuomenei, ypač tiems, kurie gyvena netoli vulkaninės veiklos zonų. Jame aiškiai aprašomi esami ir prognozuojami ugnikalnio išsiveržimai, kas padeda žmonėms geriau suprasti situaciją ir imtis atsargumo priemonių.
Straipsnis gali sukelti nepagrįstą nerimą dėl galimo ugnikalnio išsiveržimo, nes jis pabrėžia pavojus ir neaiškumus, nesuteikdamas pakankamai raminančios informacijos apie situaciją.
