Vasarą vairuotojai dažniau susiduria su duobėmis, remontuojamais keliais ir žvyrkeliais
Šiltuoju metų laiku vairuotojai dažniau leidžiasi į ilgesnes keliones po Lietuvą, renkasi mažiau pažįstamus maršrutus ir važiuoja neasfaltuotais keliais į gamtos bei pažintinius objektus.
Tuo pačiu vasara sutampa ir su intensyvesniais kelių remonto darbais, todėl vairuotojams svarbu įvertinti ne tik eismo intensyvumą ar jo organizavimo pokyčius, bet ir pačios kelio dangos būklę.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 35 proc. gyventojų teigia, kad jų automobilis bent kartą yra nukentėjęs dėl prastos kelių būklės.
Iš jų 14 proc. respondentų nurodė, kad automobilį dėl to teko remontuoti, o 21 proc. teigė, kad žala buvo nedidelė ir remonto neprireikė.
Prasta kelio danga gali pažeisti ne tik padangas, bet ir važiuoklę
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pažymi, kad prasta kelio būklė dažnai atrodo mažesnė rizika nei avarijos ar susidūrimai kelyje, tačiau realios finansinės pasekmės gali būti reikšmingos.
„Atsivėrusios duobės, nelygi kelio danga, ištrupėję kelkraščiai ar remontuojamų kelių ruožai gali lemti ne tik padangų ar ratlankių pažeidimus. Praktikoje matome ir pakabos, važiuoklės, kėbulo dugno, bamperių ir kitų automobilio dalių pažeidimus“, – sako G. Petrikas.
Pasak jo, tokios žalos dažnai nutinka staiga, kai vairuotojas nespėja sureaguoti į netikėtą kliūtį.
„Kelio defektas gali būti nepažymėtas, apsemtas vandeniu arba atsirasti netikėtoje vietoje. Per didelis greitis taip pat turi įtakos laikui, per kurį vairuotojas sureaguoja į kliūtį“, – pažymi ekspertas.
Dalis automobilio pažeidimų paaiškėja tik vėliau autoservise
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo registruota daugiau nei 24 tūkst. kasko draudimo žalų kreipinių, o bendra išmokų suma siekė 29 mln. eurų.
Vidutinė viena kasko draudimo išmoka sudarė apie 1,3 tūkst. eurų.
Pasak G. Petriko, po smūgio į duobę vairuotojai dažnai pamato tik akivaizdžius pažeidimus – prakirstą padangą ar deformuotą ratlankį, tačiau tikroji žala paaiškėja vėliau.
„Automobilį gali pradėti traukti į šoną, atsiranda vibracija, pašaliniai garsai, blogėja valdymas. Tokiais atvejais gali būti pažeista važiuoklė, ratų suvedimas ar pakabos elementai“, – sako jis.
Ekspertas pabrėžia, kad net ir nedidelė žala turėtų būti įvertinta specialistų, jei po smūgio automobilis pradeda elgtis neįprastai.
Šią vasarą Lietuvoje planuojama modernizuoti apie 100 kilometrų magistralinių kelių
Šiltasis sezonas dažnai reiškia daugiau kelionių į pajūrį, sodybas, gamtą ar regioninius objektus, todėl vairuotojai dažniau naudojasi mažiau pažįstamais rajoniniais keliais bei žvyrkeliais.
Kaip ir kasmet, šią vasarą Lietuvoje planuojami intensyvūs kelių infrastruktūros darbai.
Remiantis viešai skelbiama informacija, 2026 m. numatoma modernizuoti apie 100 kilometrų automagistralinių ir magistralinių kelių, tęsti Krunos tilto rekonstrukciją A1 kelyje, užbaigti A14 Vilnius–Utena rekonstrukciją bei Tarandės tunelio darbus.
Taip pat planuojama tęsti žvyrkelių asfaltavimo programą.
Kelio darbų zonose vairuotojai raginami mažinti greitį ir būti atidesni
Pasak G. Petriko, kelių remonto darbai savaime nereiškia didesnio žalos pavojaus, tačiau tokiose vietose vairuotojai dažniau susiduria su pasikeitusiomis eismo sąlygomis.
„Kelio darbų zonose vairuotojai dažnai turi judėti siauresnėmis eismo juostomis, važiuoti prasta kelio danga, o situacija gali keistis net tame pačiame ruože“, – teigia ekspertas.
Jo teigimu, viena dažniausių klaidų – važiuoti automatiškai tarsi sąlygos nebūtų pasikeitusios.
„Jei kelias remontuojamas arba matyti eismo organizavimo ženklai, saugiausia iš anksto sumažinti greitį ir griežtai laikytis kelio ženklinimo“, – pažymi G. Petrikas.
Patyrus žalą svarbu užfiksuoti ne tik automobilį, bet ir kelio defektą
„Lietuvos draudimo“ atstovas pabrėžia, kad patyrus žalą dėl prastos kelio būklės labai svarbu tinkamai užfiksuoti visas aplinkybes.
Ypač svarbu nufotografuoti ne tik automobilio pažeidimus, bet ir pačią duobę, kelio dangą, platesnį vietos vaizdą bei eismo ženklus.
„Kuo aiškiau galima įvertinti žalos situaciją, tuo paprasčiau įvertinti patį įvykį“, – sako G. Petrikas.
Jei po incidento kyla abejonių dėl automobilio techninės būklės ar saugumo, ekspertas rekomenduoja nebetęsti kelionės ir pirmiausia pasirūpinti eismo saugumu.
Kasko draudimas gali padengti žalą dėl prastos kelio dangos
Pasak G. Petriko, žalos dėl prastos kelio būklės gali būti atlyginamos pagal savanorišką kasko draudimą.
Tokiais atvejais gali būti atlyginami automobilio pažeidimai, patirti dėl kelio defektų ar kitų staigių išorinių aplinkybių, jei įvykis atitinka draudimo sutarties sąlygas.
„Kasko draudimas tokiose situacijose yra svarbus tuo, kad padeda spręsti finansines pasekmes, kai automobilis nukenčia ne dėl kito eismo dalyvio kaltės, o dėl netikėtos situacijos kelyje“, – pažymi ekspertas.
Tyrimą 2026 m. kovo mėnesį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos metu buvo apklausti 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Daugiau informacijos
Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
Mob. +370 685 21479
El.p. [email protected]
