Prezidento veto sustabdė Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimus
Seimas iš naujo svarstys Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vetuotą naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą. Politinis ginčas kilo dėl to, kaip įstatyme turi būti reglamentuotas laivų su branduoliniu ginklu ir laivų su branduolinėmis jėgainėmis įplaukimas į Klaipėdos uostą.[1]
Pagal Prezidento poziciją, laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos uosto teritoriją turi būti draudžiama be jokių išimčių. Tuo metu laivams su branduolinėmis jėgainėmis būtų palikta ribota išimtis – jie galėtų įplaukti tik tais atvejais, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
Šis klausimas nėra vien techninis uosto veiklos reguliavimas. Jis paliečia Lietuvos Konstitucijos nuostatas, nacionalinio saugumo politiką, sąjungininkų karinio mobilumo klausimus ir Klaipėdos uosto teisinį režimą.
Konstitucijos 137 straipsnis tapo pagrindiniu veto argumentu
Pristatant Prezidento veto Seime, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba akcentavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnį. Jame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
R. Dilbos teigimu, Konstitucijoje įtvirtintas draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvos teritorijoje yra absoliutus ir nenumato išimčių. Būtent todėl Prezidentūra laikosi pozicijos, kad įstatyme negali likti formuluotės, leidžiančios laivams su branduoliniu ginklu patekti į uostą, net jeigu tai būtų siejama su nacionalinio saugumo interesais.
Šiuo atveju ginčas kyla ne dėl to, ar Lietuva turi stiprinti saugumą, bet dėl to, kokiomis teisinėmis priemonėmis tai daroma. Prezidentūra atskiria du dalykus: branduolinį ginklą, kuriam siūlomas absoliutus draudimas, ir branduolinę jėgainę ar variklį, kuriam siūloma ribota saugumo interesais pagrįsta išimtis.
Laivai su branduolinėmis jėgainėmis nebūtų prilyginti branduoliniam ginklui
Prezidento siūlomas modelis numato, kad laivai su branduolinėmis jėgainėmis galėtų patekti į Klaipėdos uostą tik tada, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tai reiškia, kad branduolinis variklis ar jėgainė nebūtų automatiškai traktuojami taip pat kaip branduolinis ginklas.
Toks atskyrimas svarbus dėl praktinių saugumo ir sąjungininkų bendradarbiavimo klausimų. Kai kurie kariniai, mokslinių tyrimų ar specialios paskirties laivai pasaulyje naudoja branduolinę energiją kaip varomąją jėgą, tačiau tai savaime nereiškia, kad jie gabena branduolinį ginklą.
Todėl Prezidento veto esmė – palikti galimybę spręsti dėl branduolinėmis jėgainėmis varomų laivų atskirai, bet uždaryti bet kokią teisinę spragą branduolinio ginklo įvežimui į Lietuvos teritoriją per Klaipėdos uostą.
Seimas turės apsispręsti dėl pataisų likimo
Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Prezidento vetuotą įstatymą. Toliau parlamentarai turės apsispręsti, ar pritarti Prezidento siūlomoms pataisoms, ar bandyti atmesti veto ir palikti anksčiau priimtą įstatymo redakciją.
Jeigu būtų pritarta Prezidento siūlymui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje būtų aiškiai įtvirtintas draudimas laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į uosto teritoriją. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis įplaukimas būtų draudžiamas, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
Numatoma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d. Tai reiškia, kad sprendimas turėtų būti priimtas dar iki vasaros vidurio, nes nuo jo priklausys, kaip Klaipėdos uoste bus taikomas branduolinio ginklo ir branduolinės energetikos laivuose klausimas.
Ginčas atvėrė platesnę diskusiją apie saugumą ir Konstituciją
Prezidento veto sukėlė platesnę politinę diskusiją, ar Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas dėl masinio naikinimo ginklų atitinka dabartinę saugumo aplinką ir NATO atgrasymo logiką. Kai kurie politikai kelia klausimą, ar ateityje nereikėtų svarstyti Konstitucijos keitimo, tačiau šiuo metu galiojanti nuostata išlieka privaloma.
Ši diskusija ypač jautri dėl Lietuvos geografinės padėties, karo Ukrainoje, Rusijos branduolinės retorikos ir NATO rytinio flango saugumo. Tačiau teisiniu požiūriu sprendimas dėl Klaipėdos uosto negali būti grindžiamas vien politiniu patogumu – jis turi atitikti galiojančią Konstituciją.
Todėl artimiausias Seimo sprendimas bus svarbus ne tik Klaipėdos uostui. Jis parodys, kaip Lietuva balansuoja tarp konstitucinių ribų, sąjungininkų karinio mobilumo, nacionalinio saugumo interesų ir viešai jautrios branduolinės temos.
