J. Olekas: metas pradėti diskusiją dėl branduolinio ginklo dislokavimo
Iki šiol kalbos apie branduolinį ginklą Lietuvoje skambėjo daugiau kaip teoriniai svarstymai, tačiau geopolitinė situacija Europoje šią temą stumia į vis rimtesnių diskusijų lauką. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad Lietuva turėtų apsvarstyti galimybę keisti Konstituciją, kuri šiuo metu draudžia šalies teritorijoje laikyti branduolinius ginklus.
Pasak jo, dabartinės grėsmės ir saugumo aplinka verčia iš naujo įvertinti senas nuostatas. J. Olekas teigė, kad Lietuva turi aiškiau apsibrėžti savo vietą po vadinamuoju branduoliniu skėčiu bei suprasti, kokių sprendimų gali prireikti ateityje[1].
Šiuo metu Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvoje negali būti nei masinio naikinimo ginklų, nei užsienio šalių karinių bazių. Todėl bet kokiems pokyčiams reikėtų ne tik plataus politinio sutarimo, bet ir sudėtingos Konstitucijos keitimo procedūros.
Seimo vadovas taip pat pabrėžė, kad tokie klausimai negali būti sprendžiami skubotai. Jo teigimu, pirmiausia būtina susitarti tarp partijų ir tik tada žengti konkrečius žingsnius, kurie turėtų realų palaikymą.
Europoje vis garsiau kalbama apie branduolinį atgrasymą
Diskusijos apie branduolinį saugumą pastaruoju metu stiprėja ne tik Lietuvoje. Prancūzija jau kurį laiką ragina stiprinti Europos branduolinio atgrasymo sistemą ir aktyviau kalba apie savo vaidmenį žemyno gynyboje.
Tuo metu Lenkija viešai patvirtino vedanti derybas su Paryžiumi dėl glaudesnio bendradarbiavimo branduolinės apsaugos srityje. Premjeras Donaldas Tuskas yra užsiminęs apie vadinamąją pažangią branduolinio atgrasymo politiką, kuri galėtų sustiprinti regiono saugumą.
Po „Brexit“ Prancūzija liko vienintelė branduolinį arsenalą turinti Europos Sąjungos valstybė. Tarptautinių tyrimų duomenimis, šalis disponuoja maždaug 290 branduolinių kovinių galvučių ir moderniomis jų paleidimo sistemomis.
Prancūzijos branduolinės pajėgos remiasi tiek povandeniniais laivais, tiek oro pajėgomis. Branduolinius užtaisus gali gabenti ir naikintuvai „Rafale“, galintys paleisti specialias kruizines raketas.
Nausėda: diskusija dėl branduolinio ginklo yra reikalinga
Palaiminimą tam antradienį davė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentūra paskelbė, kad šalies vadovas pritaria diskusijoms dėl Konstitucijos keitimo, jei Lietuva ateityje svarstytų galimybę savo teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą[2].
Prezidento patarėjo Ramūno Dilbos teigimu, dabartinė geopolitinė situacija verčia iš naujo įvertinti šalies saugumo poreikius, o sąjungininkų branduolinis arsenalas galėtų tapti papildoma atgrasymo priemone prieš galimas grėsmes.
Vis dėlto G. Nausėda pabrėžia, kad kol Konstitucija nepakeista, jos nuostatos turi būti taikomos be išlygų. Dėl šios priežasties prezidentas vetavo įstatymo pataisas, kurios būtų leidusios į Klaipėdos uostą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.
Prezidentūros vertinimu, dabartinis Konstitucijos straipsnis aiškiai draudžia masinius naikinimo ginklus Lietuvos teritorijoje, todėl bet kokie pokyčiai galėtų įvykti tik po plataus politinio susitarimo ir oficialaus Konstitucijos pakeitimo.
Iš naujo bus svarstomas Klaipėdos uosto įstatymas
Tuo tarpu antradienį Seimas vėl imsis daug diskusijų sukėlusio Klaipėdos uosto įstatymo, kurį praėjusią savaitę vetavo tas pats G. Nausėda. Didžiausias ginčas kilo dėl nuostatos, galinčios sudaryti prielaidas leisti į Klaipėdos uostą įplaukti laivams, susijusiems su branduoline ginkluote.
Prezidentūra teigia, kad tokia formuluotė prieštarauja Konstitucijai, nes joje aiškiai draudžiama Lietuvos teritorijoje laikyti masinio naikinimo ginklus. G. Nausėda siūlo įstatyme nedviprasmiškai įtvirtinti, kad laivai su branduoliniu ginklu į šalį negalėtų patekti jokiais atvejais.
Vis dėlto diskusija jau peržengė vien Klaipėdos uosto klausimą ir palietė platesnę nacionalinio saugumo temą. Prezidentas užsiminė, kad ateityje Lietuvai gali tekti iš naujo svarstyti dabartinius Konstitucijos ribojimus, jei geopolitinė situacija regione to pareikalautų.
Tuo metu kai kurie politikai ir teisininkai perspėja, kad pernelyg griežtas draudimų aiškinimas gali apsunkinti NATO kolektyvinio atgrasymo politiką bei sąjungininkų veiksmus Baltijos regione.
