Donaldas Trumpas tęsia vizitą Pekine, o pagrindinis derybų etapas dar nėra užbaigtas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas artėja prie savo vizito Pekine pabaigos, tačiau derybos su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu dar nesibaigė. Penktadienį abu lyderiai dar turi susitikti Xi Jinpingo oficialioje rezidencijoje, o tik po to D. Trumpas turėtų išvykti atgal į Vašingtoną.[1]
Vizitas laikomas vienu svarbiausių pastarųjų metų JAV ir Kinijos susitikimų. Derybų darbotvarkėje – karas su Iranu, pasaulinės prekybos klausimai, technologijų konkurencija ir Taivano saugumo situacija. Visi šie klausimai tiesiogiai veikia ne tik Vašingtono ir Pekino santykius, bet ir pasaulio ekonomiką.
Kol kas Baltieji rūmai nepaskelbė konkrečių pasiektų susitarimų detalių, nors pats D. Trumpas jau kalba apie teigiamą rezultatą. JAV prezidentas po susitikimo su Xi Jinpingu teigė, kad vizitas buvo „neįtikėtinas“, o derybose esą pasiekta „fantastiškų prekybos sandorių“.
Taivanas išliko jautriausia Kinijos tema derybose su JAV
Taivano klausimas iki šiol išliko svarbiausia Kinijos tema per derybas su JAV. Xi Jinpingas privačiai perspėjo D. Trumpą, kad nesutarimai dėl savarankiškai valdomos salos, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi, gali privesti JAV ir Kiniją prie susidūrimo arba konflikto.
Ši tema tapo dar jautresnė po to, kai D. Trumpas gruodį patvirtino 11 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų paketą Taivanui. Tačiau šis paketas dar nėra realiai pradėtas tiekti.
Pekinas į JAV ginklų pardavimą Taivanui žiūri kaip į tiesioginį kišimąsi į Kinijos vidaus reikalus. Tuo metu Vašingtonas Taivaną laiko vienu svarbiausių savo saugumo partnerių Indo–Ramiojo vandenyno regione.
Derybose Taivanas tapo ne tik saugumo, bet ir technologijų klausimu. Sala yra viena svarbiausių pasaulio pažangių puslaidininkių gamybos centrų, todėl jos statusas tiesiogiai susijęs su DI, gynybos pramonės ir pasaulinių tiekimo grandinių ateitimi.
Donaldas Trumpas teigia, kad Xi Jinpingas nori padėti dėl Irano karo ir Hormūzo sąsiaurio
Irano karas taip pat buvo viena svarbiausių derybų temų. D. Trumpas pareiškė, kad Xi Jinpingas jam sakė, jog Kinija nori padėti derėtis dėl karo pabaigos ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimo.
JAV prezidentas anksčiau tikėjosi, kad Kinija panaudos savo įtaką Teheranui, nes Pekinas yra didžiausias Irano prekybos partneris. D. Trumpas siekia, kad Iranas sutiktų su JAV sąlygomis, įskaitant branduolinės programos ribojimą ir laivybos atnaujinimą strategiškai svarbiame sąsiauryje.
D. Trumpas taip pat sakė, kad Xi Jinpingas jį patikino, jog Kinija netieks Iranui karinės įrangos. Tai svarbus punktas Vašingtonui, nes JAV administracija siekia užkirsti kelią bet kokiai išorinei karinei paramai Teheranui.
Kalbėdamas apie karą Irane, D. Trumpas sakė: „Mes labai panašiai matome, kaip norime, kad tai baigtųsi.“ Jis pridūrė: „Nenorime, kad jie turėtų branduolinį ginklą.“
JAV ir Kinija sutaria, kad Hormūzo sąsiauris turi būti atidarytas
Derybose buvo aptartas ir Hormūzo sąsiauris, kurį Iranas faktiškai uždarė. Per šį vandens kelią įprastai juda didelė pasaulio naftos tiekimo dalis, todėl jo blokada turi tiesioginį poveikį energijos kainoms ir pasaulio ekonomikos stabilumui.
D. Trumpas sakė, kad abi pusės nori atkurti laivybą. „Norime, kad sąsiauriai būtų atviri“, – pareiškė JAV prezidentas.
Kalbėdamas apie konfliktą Irane, jis pridūrė: „Norime, kad jie tai užbaigtų, nes ten beprotiška situacija. Šiek tiek beprotiška. Ir tai nėra gerai, taip negali būti.“
Kinijos užsienio reikalų ministerija penktadienį dar kartą paragino atidaryti Hormūzo sąsiaurį ir ieškoti diplomatinio Irano karo sprendimo. Ministerija pareiškė: „Dabar, kai dialogo durys buvo atvertos, jos neturėtų būti vėl uždarytos.“ Kinijos pusė taip pat pabrėžė, kad sprendimas turi „atsižvelgti į visų šalių susirūpinimą dėl Irano branduolinio klausimo“.
Kinija nepatvirtino, kad taps karo tarpininke, nors Donaldas Trumpas apie tai užsiminė
Nors D. Trumpas interviu „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity sakė, kad Kinija gali padėti derėtis dėl karo pabaigos, Pekinas viešai to aiškiai nepatvirtino.
Kinijos užsienio reikalų ministerija vietoje to akcentavo Xi Jinpingo keturių punktų taikos pasiūlymą. Jis nėra detalus, tačiau jame minimas nacionalinio suvereniteto ir tarptautinės teisės laikymasis.
Kinijos ministerijos pareiškime taip pat sakoma: „Laivybos maršrutai turėtų būti atidaryti kuo greičiau.“
Vašingtono pozicija išlieka griežta. D. Trumpas reikalauja, kad Iranas atsisakytų branduolinės programos plėtros kaip karo užbaigimo sąlygos. Pekinas viešai kalba atsargiau ir vengia tiesiogiai remti JAV suformuluotas sąlygas.
Donaldas Trumpas kalba apie „fantastiškus prekybos sandorius“, bet detalės dar nepaskelbtos
Prekyba išlieka pagrindinė D. Trumpo vizito dalis. JAV siekia Kinijos įsipareigojimų pirkti daugiau amerikietiškų sojų pupelių, jautienos ir „Boeing“ lėktuvų.
Baltieji rūmai taip pat svarsto „Prekybos tarybos“ sukūrimą, kuri leistų Vašingtonui ir Pekinui nuolat derinti ekonominius ginčus ir mažinti naujų prekybos krizių riziką.
Po dviejų valandų susitikimo su Xi Jinpingu ketvirtadienį D. Trumpas interviu „Fox News“ kalbėjo apie sojas, lėktuvus ir naftą. Penktadienį, dar kartą susitikęs su Kinijos lyderiu, jis vizitą pavadino „neįtikėtinu“.
D. Trumpas sakė, kad „iš to išėjo daug gero“, įskaitant „kai kuriuos fantastiškus prekybos sandorius“, kurie yra „puikūs abiem šalims“. Tačiau oficialios susitarimų detalės kol kas nepaskelbtos.
Donaldas Trumpas Kinijoje neįprastai vengė atsakinėti į žurnalistų klausimus
Vizito metu D. Trumpas elgėsi neįprastai santūriai žiniasklaidos akivaizdoje. JAV prezidentas paprastai mėgsta atsakinėti į žurnalistų klausimus ir dažnai tai daro beveik kasdien, būdamas Jungtinėse Valstijose.
Tačiau Kinijos vadovybė, įskaitant Xi Jinpingą, tradiciškai vengia spaudos konferencijų. Pekine D. Trumpas taip pat nesileido į ilgesnius pokalbius su žurnalistais.
Ketvirtadienį, kai D. Trumpas ir Xi Jinpingas lankėsi Dangaus šventykloje, žurnalistai uždavė klausimų, tačiau JAV prezidentas į juos neatsakė. Tas pats pasikartojo penktadienį, kai abu lyderiai vaikščiojo Zhongnanhai komplekse.
D. Trumpo santūrumas pasireiškė ir socialiniuose tinkluose. Per trijų dienų vizitą Pekine jis buvo mažiau aktyvus savo platformoje nei įprastai.
Xi Jinpingas ir Donaldas Trumpas gėrė arbatą, pietavo ir vaikščiojo Zhongnanhai soduose
Penktadienį D. Trumpas ir Xi Jinpingas prieš uždarus darbo pietus turėjo darbinę arbatą. Baltieji rūmai paskelbė ir susitikimo dalyvių sąrašą.
D. Trumpą lydėjo JAV ambasadorius Kinijoje Davidas Perdue, valstybės sekretorius Marco Rubio, iždo sekretorius Scottas Bessentas, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.
Xi Jinpingą lydėjo Kinijos ambasadorius JAV Xie Fengas, Kinijos komunistų partijos Centro komiteto pareigūnas Cai Qi, užsienio reikalų ministras Wang Yi, užsienio reikalų viceministras Ma Zhaoxu ir Valstybės tarybos vicepremjeras He Lifengas.
Abu lyderiai taip pat apie 10 minučių vaikščiojo Zhongnanhai soduose. Praeidamas pro žalias kolonas ir arkas, D. Trumpas sakė: „Tai gražiausios rožės, kokias kas nors yra matęs.“
Xi Jinpingas pažadėjo Donaldui Trumpui atsiųsti rožių sėklų
Zhongnanhai soduose įvyko ir lengvesnis diplomatinis epizodas. D. Trumpui pagyrus rožes, Xi Jinpingas pareiškė, kad atsiųs jam rožių sėklų.
Ši detalė sulaukė dėmesio dėl paties D. Trumpo santykio su Baltųjų rūmų Rožių sodu. Praėjusiais metais jis buvo išardęs dalį vejos aplink Baltųjų rūmų Rožių sodą, kad įrengtų terasinę erdvę, primenančią jo „Mar-a-Lago“ klubą Floridoje.
D. Trumpas taip pat anksčiau yra sakęs, kad norėtų daugiau rožių Baltuosiuose rūmuose, nes, jo žodžiais, Baltųjų rūmų sodas „neturėjo labai daug rožių“.
Nors šis epizodas buvo simbolinis, jis tiko platesnei vizito atmosferai – viešai abi pusės demonstravo šiltesnį toną, tačiau pagrindiniai ginčai dėl Taivano, Irano, prekybos ir technologijų išlieka neišspręsti.
Kinija teigia, kad vizitas „pagilino pasitikėjimą“ ir suteikė stabilumo
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas po susitikimų pareiškė, kad D. Trumpo ir Xi Jinpingo kontaktai padėjo skatinti tarpusavio supratimą, pagilino pasitikėjimą, pastūmėjo bendradarbiavimą ir suteikė pasauliui „stabilumo“.
Pasak Kinijos valstybinės žiniasklaidos cituojamo atstovo, „abu valstybių vadovai taip pat pasiekė svarbų sutarimą dėl tinkamo vienas kito susirūpinimą keliančių klausimų sprendimo ir susitarė stiprinti komunikaciją bei koordinavimą tarptautiniais ir regioniniais klausimais“.
Kinijos pusė taip pat pareiškė, kad Xi Jinpingas ir D. Trumpas susitarė dėl naujo „konstruktyvaus strateginio stabilumo“ formato. Šis diplomatinis rėmas apibūdinamas kaip skirtas skirtumams valdyti ir konkurencijai riboti, siekiant išsaugoti stabilumą bei taiką.
Vis dėlto Pekino susitikimai dar nesibaigė, o realią jų reikšmę lems ne bendri pareiškimai, o konkretūs sprendimai dėl prekybos, Taivano, Kinijos vaidmens Irano kare ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimo.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia svarbiausias temas, susijusias su Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo derybomis, ir yra aktualus tiek Lietuvos, tiek pasaulio skaitytojams.
Straipsnyje trūksta tikslios informacijos apie derybų datą ir detales, kas gali sukelti dezinformacijos riziką. Taip pat nėra pakankamai nešališko konteksto apie derybų pasekmes, todėl rekomenduoju jo nepaskelbti.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbias tarptautines derybas, kurios gali turėti didelės įtakos globaliai ekonomikai ir geopolitikai. Be to, klausimai, susiję su Taivanu ir Iranu, yra itin svarbūs ir aktualūs Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV ir Kinijos derybas, kurios gali turėti didelę įtaką globaliai ekonomikai ir tarptautiniams santykiams. Tai yra aktuali tema, kuri gali padėti skaitytojams geriau suprasti pasaulio politinę dinamiką.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie derybas tarp JAV ir Kinijos, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti klausimai ir galimos pasekmės, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
