Pasaulinė pinigų pasiūla per 2 metus išaugo daugiau nei 17 trilijonų dolerių
Pasaulinė pinigų pasiūla pastaraisiais metais augo vienu sparčiausių tempų šiuolaikinėje istorijoje. Finansų analitikų ir rinkų stebėtojų skaičiavimais, bendra pasaulinė likvidumo masė šiuo metu jau viršija 121 trilijoną JAV dolerių. Nors nėra vieno oficialaus „globalaus M2“ rodiklio, daugelis ekonomistų pasaulinę pinigų pasiūlą apskaičiuoja agreguodami didžiausių ekonomikų pinigų masės duomenis ir centrinių bankų balansus.
Per pastaruosius 2 metus pasaulinė pinigų masė, vertinama JAV doleriais, išaugo daugiau nei 17 trilijonų dolerių. Nuo 2022 metų žemiausio taško augimas jau viršija 27 trilijonus dolerių. Tai reiškia, kad pasaulinė likvidumo sistema vidutiniškai plečiasi maždaug 7–8 proc. metiniu tempu.
Didžiausią įtaką šiam augimui daro JAV Federalinio rezervo politika, Kinijos kreditų plėtra, Japonijos itin žemų palūkanų režimas bei nuolat didėjantis valstybių skolinimasis. Pastaraisiais metais daugelis centrinių bankų bandė mažinti balansus po pandeminio pinigų spausdinimo laikotarpio, tačiau rinkos dabar vėl mato naują likvidumo plėtros etapą.
Ekonomistai pastebi, kad pinigų pasiūlos augimas nebeapsiriboja vien tradicine bankine sistema. Didelė dalis naujos likvidumo bangos keliauja į obligacijų rinkas, technologijų akcijas, dirbtinio intelekto sektorių, nekilnojamąjį turtą ir kriptovaliutas. Dėl to aktyvų kainos daugelyje rinkų kyla greičiau nei reali ekonomika.
JAV M2 pinigų pasiūla pasiekė rekordinį 22,7 trilijono dolerių lygį
JAV pinigų masės rodiklis M2 taip pat pasiekė naujas istorines aukštumas. Federalinio rezervo sistemos duomenimis, JAV M2 pinigų pasiūla šiuo metu sudaro apie 22,7 trilijono dolerių. Per metus šis rodiklis išaugo maždaug 1 trilijonu dolerių.
M2 rodiklis apima grynuosius pinigus, einamąsias sąskaitas, taupomąsias sąskaitas bei kitus greitai panaudojamus finansinius aktyvus. Tai vienas svarbiausių rodiklių, pagal kurį ekonomistai vertina likvidumo kiekį ekonomikoje.
Po spartaus pinigų spausdinimo pandemijos metu JAV Federalinis rezervas buvo pradėjęs agresyviai didinti palūkanų normas ir mažinti balansą. 2022 ir 2023 metais JAV M2 pirmą kartą per daugelį dešimtmečių buvo pradėjęs mažėti. Tačiau vėliau tendencija apsivertė.
Analitikai pažymi, kad dabartinis M2 augimas nėra toks ekstremalus kaip pandemijos laikotarpiu, tačiau jis rodo, kad finansų sistema vėl juda likvidumo plėtros kryptimi. Tai ypač svarbu akcijų rinkoms, nes didesnė pinigų pasiūla dažnai reiškia daugiau kapitalo investicijoms ir spekuliacijoms.
Auganti pinigų pasiūla stiprina akcijų, aukso ir kriptovaliutų rinkas
Pastaraisiais mėnesiais pasaulio rinkose matomas aiškus ryšys tarp didėjančios pinigų pasiūlos ir aktyvų kainų kilimo. JAV akcijų indeksai laikosi netoli rekordinių aukštumų, aukso kaina išlieka istoriškai didelė, o kriptovaliutų rinkoje vėl stebimas stiprus kapitalo sugrįžimas.
Dalis investuotojų mano, kad auganti pinigų masė mažina realią valiutų vertę ir skatina ieškoti apsaugos aktyvuose, kurių pasiūla yra ribota. Dėl šios priežasties auksas, „Bitcoin“ ir technologijų bendrovių akcijos dažnai tampa pagrindiniais likvidumo augimo naudos gavėjais.
Finansų rinkose taip pat sustiprėjo lūkesčiai, kad centriniai bankai artimiausiais metais negalės ilgai išlaikyti aukštų palūkanų normų. Didžiulės valstybės skolos aptarnavimo išlaidos verčia daugelį šalių ieškoti pigesnio finansavimo, o tai ilgainiui didina spaudimą grįžti prie švelnesnės monetarinės politikos.
Kai kurie ekonomistai perspėja, kad ilgalaikis pinigų masės augimas gali formuoti naujus finansinius burbulus. Ypač daug dėmesio skiriama dirbtinio intelekto sektoriui, kur investicijų tempas jau primena ankstesnių technologinių ciklų euforiją.
Kodėl didėjanti pinigų pasiūla ne visada iš karto sukelia infliaciją
Nors didėjanti pinigų pasiūla dažnai siejama su infliacija, ekonomistai pabrėžia, kad ryšys nėra tiesioginis. Dalis naujų pinigų nepatenka į realią ekonomiką ir vartojimą, o lieka finansų sistemoje.
Pastaraisiais metais nemaža likvidumo dalis buvo nukreipta į kapitalo rinkas, bankų rezervus ir valstybės obligacijų pirkimą. Todėl vartotojų infliacija kai kuriose šalyse pradėjo lėtėti net ir tuo metu, kai bendras likvidumo kiekis pasaulyje vėl augo.
Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje sparčiai auganti pinigų pasiūla išlieka vienu svarbiausių infliacijos rizikos veiksnių. Jeigu ekonominis aktyvumas sustiprėtų, o vartojimas sparčiau augtų, papildomas likvidumas galėtų greičiau persikelti į prekių ir paslaugų kainas.
Centriniai bankai šiuo metu balansuoja tarp dviejų rizikų: per griežta politika gali sulėtinti ekonomiką ir sukelti recesiją, o per didelis likvidumo augimas gali atgaivinti infliacinį spaudimą.
Pasaulio ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo naujų pinigų srautų
Pasaulio ekonomika šiandien yra daug labiau priklausoma nuo likvidumo nei prieš kelis dešimtmečius. Valstybių skolos, korporacijų skolinimasis ir finansų rinkų dydis pasiekė istorinius rekordus.
Tarptautinių finansų instituto duomenimis, pasaulinė skola jau viršija 300 trilijonų dolerių. Tokiai sistemai palaikyti reikia nuolatinio kapitalo srauto ir stabilios kredito rinkos veiklos.
Dėl šios priežasties centriniai bankai tampa itin jautrūs finansų rinkų reakcijoms. Staigesnis likvidumo mažinimas gali sukelti obligacijų rinkų nestabilumą, bankų problemas ar akcijų kritimą. Būtent todėl daugelis investuotojų mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje pasaulio ekonomika vis tiek bus priversta gyventi nuolatinio pinigų pasiūlos augimo sąlygomis.
Kritikai tokią sistemą vadina „skolos ekonomika“, kurioje nauji pinigai reikalingi ne tik augimui skatinti, bet ir pačios finansinės sistemos stabilumui palaikyti. Tuo metu centrinių bankų šalininkai teigia, kad be aktyvaus likvidumo valdymo pasaulio ekonomika taptų gerokai nestabilesnė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra pasaulinė pinigų pasiūla?
Pasaulinė pinigų pasiūla apima visus pinigus, kurie cirkuliuoja pasaulio ekonomikoje, įskaitant grynuosius pinigus ir bankų indėlius.
Kokie veiksniai lemia pinigų pasiūlos augimą?
Pinigų pasiūlos augimą lemia centrinių bankų politika, valstybės skolinimasis ir ekonomikos plėtra.
Kaip pinigų pasiūlos augimas veikia infliaciją?
Nors didėjanti pinigų pasiūla gali sukelti infliaciją, jos poveikis nėra tiesioginis, nes dalis pinigų lieka finansų sistemoje.
Kodėl centriniai bankai didina pinigų pasiūlą?
Centriniai bankai didina pinigų pasiūlą siekdami skatinti ekonomiką, ypač krizės metu, tačiau tai gali sukelti ilgalaikių problemų.
Kokios yra galimos pasekmės didėjančios pinigų pasiūlos?
Didėjanti pinigų pasiūla gali sukelti finansinius burbulus, akcijų rinkos augimą ir infliacijos riziką.
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie pasaulinę pinigų pasiūlą, jos augimą ir poveikį rinkoms, todėl jis yra vertingas ir įdomus paprastam skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslų ir išsamų pasaulinės pinigų pasiūlos augimo aprašymą, remiasi patikimais šaltiniais ir analitikų vertinimais, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes pasaulinės pinigų pasiūlos augimas tiesiogiai veikia finansų rinkas ir ekonomiką, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai, ypač investuotojams ir ekonomikos analitikams.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie pasaulinę pinigų pasiūlą ir jos poveikį finansų rinkoms, kas yra aktualu tiek ekonomistams, tiek plačiajai visuomenei. Jame analizuojamos tendencijos ir jų pasekmės, todėl jis turi visuomeninę naudą.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie pasaulinę pinigų pasiūlą ir jos augimą, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame analizuojama situacija finansų rinkose, kas yra svarbu skaitytojams.
