Žemo dažnio garsai gali sukelti nerimo, įtampos, diskomforto ar net baimės pojūtį
Žmogaus klausa turi ribas – paprastai girdime maždaug nuo 20 Hz iki 20 000 Hz dažnio garsus. Tačiau egzistuoja ir žemesnio dažnio bangos, vadinamos infragarsu, kurių ausis beveik nefiksuoja arba visai negirdi.[1]
Nepaisant to, infragarsas gali paveikti žmogaus organizmą. Tyrimai rodo, kad tam tikri žemo dažnio garsai gali sukelti nerimo, įtampos, diskomforto ar net baimės pojūtį, nors žmogus nesupranta, kas tai sukelia.
Dėl šios priežasties infragarsas ilgą laiką buvo siejamas su „vaiduoklių vietomis“, keistais pojūčiais senose patalpose ar nepaaiškinamu nerimu tam tikrose aplinkose.
Infragarsas yra realus fizikinis reiškinys, kurio žmogus beveik negirdi
Infragarsu vadinami garsai, kurių dažnis yra mažesnis nei 20 Hz. Žmogaus ausis tokių vibracijų paprastai neidentifikuoja kaip įprasto garso.
Tačiau kūnas vis tiek gali jas jausti. Žemo dažnio vibracijos perduodamos per aplinką, grindis, sienas ir net žmogaus audinius.
Tokius garsus gali sukelti audros, žemės drebėjimai, vulkanai, dideli varikliai, ventiliacijos sistemos ar pramoniniai mechanizmai.
Mokslininkai susiejo infragarsą su nerimo ir baimės pojūčiais
Vienas žinomiausių tyrimų atliktas Jungtinėje Karalystėje, kur mokslininkai analizavo žmonių reakcijas į labai žemo dažnio garsus koncertų metu.
Dalis dalyvių pranešė apie keistus pojūčius: nerimą, šaltį, spaudimą krūtinėje ar nepaaiškinamą baimę. Daugelis net nesuprato, kad tuo metu buvo naudojamas infragarsas.
Tyrėjai mano, kad tam tikri dažniai gali paveikti žmogaus nervų sistemą ir fiziologines reakcijas net tada, kai garsas nėra sąmoningai girdimas.
Kai kurios „vaiduoklių istorijos“ gali būti susijusios su infragarsu
Mokslininkai pastebėjo, kad vietose, kur žmonės dažnai praneša apie „keistus pojūčius“, kartais aptinkamas stipresnis infragarso lygis.
Pavyzdžiui, senose pilyse, tuneliuose ar apleistuose pastatuose žemo dažnio vibracijas gali sukelti vėjas, vamzdynai ar konstrukcijų rezonansas.
Tai nereiškia, kad visos paranormalios istorijos paaiškinamos infragarsu, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės jaučia įtampą ar baimę.
Infragarsas naudojamas ne tik tyrimuose, bet ir praktikoje
Gyvūnai infragarsą naudoja natūraliai. Drambliai juo perduoda signalus dideliais atstumais, o banginiai komunikuoja per vandenynus naudodami labai žemo dažnio garsus.
Mokslininkai taip pat naudoja infragarso jutiklius vulkanų išsiveržimams, branduoliniams bandymams ir audroms stebėti.
Šis reiškinys parodo, kad žmogaus suvokimas apima tik dalį aplink mus vykstančių procesų. Net tada, kai atrodo, kad aplink tvyro visiška tyla, mūsų kūną gali veikti bangos, kurių sąmoningai negirdime.
