Daugiausia nerimo – kelių sektoriuje
Neramumai viename svarbiausių pasaulio prekybos taškų – Hormuzo sąsiauryje – jau verčia Lietuvą ruoštis galimam naujam ekonominiam smūgiui. Brangstanti nafta, svyruojančios degalų kainos ir grėsmė tiekimo grandinėms paskatino Susisiekimo ministeriją imtis veiksmų: valstybės valdomoms įmonėms nurodyta ruoštis blogiausiems scenarijams. Nuo kelių priežiūros bendrovių iki oro uostų – visas susisiekimo sektorius dabar skaičiuoja, kiek kainuotų ilgai trunkanti krizė Artimuosiuose Rytuose.
„Ministerijai pavaldžios įmonės jau atliko pirmuosius namų darbus ir toliau intensyviai ruošiasi, o visų bendras tikslas – užtikrinti sklandžią sektoriaus veiklą, strateginių projektų tęstinumą ir patikimą kasdienių paslaugų teikimą gyventojams“, – Eltai teigė ministro patarėjas Lukas Paškevičius[1].
Didžiausias nerimas šiuo metu juntamas kelių sektoriuje. Kylant energetinių išteklių kainoms brangsta asfaltas, logistika ir infrastruktūros darbai, todėl daliai projektų gali tekti mažinti apimtis arba ieškoti papildomo finansavimo.
„Kelių priežiūra“ ženklių pokyčių dar nemato
Bendrovė „Kelių priežiūra“ praneša jau pradėjusi ruoštis galimiems trikdžiams – didinamos kuro atsargos, kaupiamos žiemos sezonui reikalingos medžiagos ir vertinamos energijos taupymo galimybės.
„Įsivertinome galimus kuro, energijos, žaliavų, tokių kaip druskos, ir kitų kelių priežiūros veiklai reikalingų išteklių kainų svyravimus bei tiekimo sutrikimus. Šios rizikos tiesiogiai siejasi su bendrovės veiklos sąnaudomis, finansiniu tvarumu ir gebėjimu užtikrinti nepertraukiamą kelių priežiūrą visoje šalyje“, – Eltai teigė „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius Audrius Vaitkus.
Kol kas stabdžių nespaudžia ir „Via Lietuva“. Už valstybinius kelius atsakinga įmonė teigia šiuo metu nematanti ženkliai išaugusių rangovų kainų ar prašymų stabdyti projektus. Vis dėlto situacija esą stebima nuolat, o rinkos pokyčiai vertinami kartu su sektoriaus partneriais Lietuvoje ir užsienyje.
Ministerija tikisi, kad projektų tempas išliks stabilus net ir toliau augant spaudimui energetikos rinkoje.
Šalies geležinkeliai galimoms krizėms jau pasiruošę
Geopolitinės įtampos poveikį jau vertina ir Klaipėdos uostas bei „Lietuvos geležinkeliai“. Uosto direkcija analizuoja įvairius scenarijus, susijusius su krovinių srautais, energetikos kainomis ir galimais prekybos pokyčiais regione. Tuo metu geležinkeliai skelbia sukaupę ilgalaikes kuro atsargas ir turintys parengtus krizių valdymo planus, kurie leistų išlaikyti stabilų darbą net ir stipriau svyruojant rinkoms.
Lietuvos paštas ir oro uostai taip pat ruošiasi galimiems iššūkiams. Paštas ieško alternatyvių logistikos sprendimų ir stiprina infrastruktūros atsparumą, o Lietuvos oro uostai tikina, kad nepaisant geopolitinės įtampos keleivių srautai šiemet toliau auga.
Pirmąjį metų ketvirtį visuose šalies oro uostuose fiksuotas maždaug 9 proc. keleivių augimas, todėl strateginiai infrastruktūros projektai šiuo metu nėra stabdomi. Tuo metu gyventojai jau dabar jaučia krizės pasekmes degalinėse – po konflikto Artimuosiuose Rytuose pasaulinėje rinkoje šokinėjančios naftos kainos tiesiogiai paveikė degalų kainas Lietuvoje.
Vaitiekūnas: kol kas krizė jaučiama tik degalų kainose
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas dar balandžio pabaigoje sakė, kad Lietuva kol kas nejaučia plataus masto krizės dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, tačiau didžiausias poveikis jau matomas degalų kainose. Pasak ministro, valstybė ruošiasi galimam situacijos blogėjimui ir remiasi Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo bei centrinių bankų rekomendacijomis[2].
Anot jo, vietoje visuotinių kompensacijų bus taikomos tikslinės pagalbos priemonės labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Taip pat ruošiamos lengvatinės paskolos ūkininkams ir verslui per nacionalinį plėtros banką ILTE bei eksporto garantijos įmonėms.
Tuo metu Lietuvos pramonininkai įspėja apie galimą platesnę ekonominę krizę ir ragina valstybę imtis papildomos pagalbos priemonių. Verslo atstovai baiminasi, kad dėl geopolitinės įtampos gali sutrikti žaliavų ir energetikos išteklių tiekimas Europoje, o tai paveiktų įvairius sektorius.
Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo taikyti mokesčių lengvatas, remti atsargų kaupimą bei suteikti valstybės garantijas naujų tiekimo grandinių paieškai. Iki šiol siekiant mažinti kainų šoką į rinką jau buvo išleista dalis „Orlen Lietuvos“ naftos rezervo ir laikinai sumažintas dyzelino akcizas.
