Jeffrey Sachsas: karas su Iranu tampa strategine JAV klaida
Ekonomistas Jeffrey Sachsas ir politikos analitikė Sybil Fares „Al Jazeera“ publikacijoje teigia, kad dabartinis karas su Iranu vis labiau primena konfliktą, kuriame Jungtinės Valstijos susiduria su ribotomis galimybėmis pasiekti aiškią strateginę pergalę. Jų vertinimu, Vašingtonas nepakankamai įvertino Irano karinį atsparumą, regioninius ryšius ir ekonominę konflikto kainą. (aljazeera.com)
Autoriai pažymi, kad Iranas dešimtmečius ruošėsi scenarijui, kuriame turėtų priešintis technologiškai pranašesniam priešininkui. Dėl šios priežasties Teheranas investavo į dronus, raketines sistemas, požeminius objektus ir asimetrinio karo strategijas.
Straipsnyje pabrėžiama, kad šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau rodo tradicinės karinės galios ribotumą. Net valstybės, neturinčios JAV masto karinio biudžeto, gali sukelti didelius ekonominius ir logistinius sutrikimus pasauliniu mastu.
Analitikų vertinimu, ilgalaikis konfliktas gali tapti politiškai ir ekonomiškai sunkiai išlaikomas tiek Vašingtonui, tiek jo sąjungininkams.
Hormuzo sąsiauris tapo svarbiausiu pasaulinės energetinės krizės tašku
Didžiausia įtampa išlieka Hormuzo sąsiauryje – strateginiame maršrute, jungiančiame Persijos įlanką su pasaulinėmis rinkomis. Per šį sąsiaurį įprastai transportuojama apie 20 procentų pasaulio naftos ir didelė dalis suskystintų gamtinių dujų.
Iranui apribojus laivybą regione, o JAV pradėjus karines operacijas, komerciniai srautai beveik sustojo. Tarptautinės laivybos bendrovės pradėjo vengti regiono dėl augančios rizikos, o draudimo kainos tanklaiviams šoktelėjo į rekordines aukštumas.
„The Guardian“ skelbia, kad regione tebėra įstrigę daugiau nei 1500 laivų. Dalis jų laukia karinių eskortų, o kai kurie apskritai atsisako tęsti maršrutus. (theguardian.com)
Ekspertai perspėja, kad ilgalaikis sąsiaurio blokavimas galėtų tapti vienu didžiausių energijos tiekimo sutrikimų nuo septintojo dešimtmečio naftos krizės.
JAV ir Iranas derasi dėl laikino susitarimo ir sankcijų švelninimo
Nepaisant tęsiamo konflikto, tarp Vašingtono ir Teherano vyksta intensyvūs diplomatiniai kontaktai. Pasak „Axios“, abi pusės svarsto preliminarų 14 punktų memorandumą, kuris galėtų tapti pagrindu platesniam susitarimui. (axios.com)
JAV siekia, kad Iranas sustabdytų urano sodrinimą aukštu lygiu, apribotų branduolinę programą ir atvertų Hormuzo sąsiaurį tarptautinei laivybai. Mainais svarstomas dalinis sankcijų švelninimas ir tam tikrų finansinių apribojimų panaikinimas.
Tačiau Irano valdžia viešai skeptiškai vertina amerikiečių pasiūlymus. Teheranas tvirtina, kad dabartiniai reikalavimai pernelyg vienpusiški ir neatsižvelgia į Irano saugumo interesus.
Situaciją papildomai komplikuoja Izraelio vaidmuo konflikte ir klausimai dėl Irano regioninių sąjungininkų, įskaitant „Hezbollah“ bei kitų grupuočių veiklą.
Konfliktas pradeda daryti ilgalaikį poveikį pasaulio ekonomikai
Naftos rinkos išlieka itin nepastovios. Kainos svyruoja reaguodamos į kiekvieną naują pareiškimą dėl paliaubų, derybų ar karinių veiksmų. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad užsitęsus konfliktui naftos kaina gali viršyti 200 JAV dolerių už barelį.
Ekonomistas Nourielis Roubini perspėja, kad toks scenarijus galėtų sukelti naują stagfliacijos bangą – situaciją, kai ekonomikos augimas lėtėja, o infliacija išlieka aukšta. (businessinsider.com)
Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis taip pat įspėjo, kad pasaulinės energijos rinkos dėl karo gali išlikti nestabilios net dvejus metus.
Didžiausią spaudimą jaučia energijai jautrios ekonomikos Europoje ir Azijoje, kurios priklauso nuo stabilaus naftos bei dujų tiekimo iš Persijos įlankos regiono.
JAV sąjungininkai vis skeptiškiau vertina konflikto perspektyvas
„Reuters“ skelbia, kad dalis Europos ir Artimųjų Rytų valstybių vis skeptiškiau vertina Vašingtono strategiją Irano atžvilgiu. Sąjungininkai baiminasi, kad konfliktas gali išsiplėsti į platesnį regioninį karą. (reuters.com)
Kai kurios valstybės spaudžia JAV siekti ilgesnių paliaubų ir spartinti diplomatinius sprendimus. Ypač didelį susirūpinimą kelia galimas ilgalaikis energijos tiekimo sutrikimas bei ekonominės pasekmės pasaulio rinkoms.
Analitikai pažymi, kad konfliktas jau dabar keičia geopolitinį balansą regione. Iranas siekia parodyti, kad gali paveikti pasaulinę ekonomiką net ir būdamas spaudžiamas sankcijų bei karinės galios.
Tuo metu JAV susiduria su dilema – tęsti spaudimą rizikuojant ilgalaike destabilizacija arba ieškoti kompromiso, kuris gali būti vertinamas kaip strateginis atsitraukimas.
