Savivaldybės vis dažniau renkasi pačios gaminti energiją vietoje
Energetinis savarankiškumas Lietuvoje iš teorijos pamažu tampa realiais projektais savivaldybėse. Energetikos ministerija teigia, kad vis daugiau miestų ir rajonų investuoja į saulės elektrines, šilumos ūkio modernizavimą ir bendrus energijos projektus, kurie ilgainiui turėtų mažinti gyventojų išlaidas.
Ministerijos duomenimis, pagrindinis tikslas – mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir elektros kainų svyravimų. Tam naudojamos Europos Sąjungos ir valstybės lėšos, skirtos atsinaujinančiai energetikai bei efektyvesniam energijos vartojimui.
Energetikos viceministrė Edita Gudauskienė sako, kad savivaldybėms svarbiausios tampa trys kryptys – vietinė energijos gamyba, mažesnis energijos vartojimas ir bendruomeniniai projektai.
„Ne mažiau svarbus ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas – atnaujinus katilines, modernizuojant šilumos punktus, renovuojant pastatus, galima reikšmingai sumažinti energijos poreikį. Tai dažnai tampa greičiausiu būdu pasiekti apčiuopiamų rezultatų“, – sako E. Gudauskienė.
Ministerija taip pat paskelbė naują 14,2 mln. eurų paramos priemonę, skirtą šilumos ūkių modernizavimui mažesnėse savivaldybėse.
Rokiškis tapo pirmuoju pavyzdžiu, kaip savivaldybė gali pati gamintis elektrą
Vienas ryškiausių tokių projektų šiuo metu vystomas Rokiškio rajone. Čia įkurta pirmoji Lietuvoje savivaldybės inicijuota energetikos bendrija, kuri sujungė daugiau kaip 26 savivaldybės įstaigas ir įmones bendram elektros naudojimui.
Projektas numato įsigyti nutolusią 20 MW galios saulės elektrinę. Ji turėtų aprūpinti elektra mokyklas, darželius, ligonines ir kitas savivaldybės įstaigas.
„Įgyvendinant šį projektą bus įsigyta nutolusi 20 MW galios saulės elektrinė, kuri padengs didelę dalį savivaldybės įstaigų, tokių kaip darželiai, mokyklos, ligoninės ir įmonių elektros energijos poreikių“, – teigia E. Gudauskienė.
Pasak viceministrės, projektas orientuotas į ilgalaikę naudą. Savivaldybė tikisi tapti mažiau priklausoma nuo elektros kainų šuolių, o mažesnės sąskaitos leistų taupyti biudžeto lėšas.
Svarbi projekto dalis – ir socialinė pagalba gyventojams. Ministerija nurodo, kad daugiau nei 1800 socialinę paramą gaunančių Rokiškio rajono gyventojų galės naudotis jiems priskirta saulės elektrinės dalimi, taip sumažindami savo elektros sąskaitas.
Projektui pritaikyta beveik 16 mln. eurų lengvatinė paskola su 45 proc. dotacija saulės elektrinės įsigijimui.
Ministerija žada, kad dalyje savivaldybių šildymo sąskaitos galėtų mažėti iki penktadalio
Lygiagrečiai valstybė plečia paramą ir šilumos ūkių atnaujinimui. Energetikos ministerija paskelbė, kad finansuos neefektyvių šilumos gamybos įrenginių keitimą mažesnėse šilumos tiekimo sistemose.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas mažesnėms – iki 3 MW galios – sistemoms, kuriose pokyčiai gyventojams galėtų pasijausti greičiausiai. Parama bus skiriama biokuro katilams, granulių kuro įrenginiams bei automatizuotoms katilinėms.
„Paramą galės gauti licencijuoti šilumos tiekėjai, o finansavimas bus skiriamas biokuro katilams, granulių kuro įrenginiams ir automatizuotoms katilinėms“, – sako E. Gudauskienė.
Vienam projektui numatyta iki 300 tūkst. eurų parama, o finansuojama dalis gali siekti iki 45 proc. tinkamų išlaidų.
Pasak viceministrės, daugelyje savivaldybių vis dar naudojamos pasenusios šildymo sistemos, dėl kurių žmonės moka daugiau nei galėtų.
„Šią žiemą rekordiniai šalčiai smarkiai padidino gyventojų šildymo sąskaitas. Kai kuriose savivaldybėse šilumos kaina buvo gerokai didesnė nei kitose, nes jų šilumos tiekimo sistemos vis dar neefektyvios“, – teigia E. Gudauskienė.
Anot ministerijos, įdiegus modernesnius biokuro ir atsinaujinančios energijos sprendimus, dalyje savivaldybių šildymo sąskaitos gyventojams galėtų sumažėti iki 20 proc.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos informaciją.
