Gyventojams gali išbrangti būsto paskolos
Degalų kainos kyla, paskolos gali brangti, o Europos ekonomika vis garsiau kalba apie naują nerimo bangą. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose jau pasiekė ne tik energetikos rinkas, bet ir centrinių bankų kabinetus – Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus perspėja, kad Europos Centrinis Bankas gali būti priverstas imtis griežtesnių veiksmų. Jei įtampa neslūgs, birželį gyventojų ir verslo gali laukti didesnės palūkanų normos.
Pasak G. Šimkaus, energijos kainos laikosi aukštame lygyje ilgiau, nei buvo prognozuota, todėl infliacijos rizika euro zonoje sparčiai didėja. Finansų rinkos į tai jau reaguoja – bankai griežtina skolinimo sąlygas, o paskolų kaina po truputį auga. Gyventojai ir verslas tampa atsargesni – atideda didesnius pirkinius bei investicijas. Tuo metu infliacija euro zonoje balandį pakilo iki 3 proc. ir viršijo ECB tikslą[1].
Energetikos kainos tampa pagrindiniu infliacijos varikliu
Lietuvos banko vadovo teigimu, didžiausią spaudimą šiuo metu kuria energetikos sektorius. Preliminariais vertinimais, energijos infliacija balandį pasiekė net 11 proc., o tam didelę įtaką turėjo karo sukeltas nestabilumas ir trikdžiai Hormuzo sąsiauryje, paveikę naftos tiekimą.
Anot G. Šimkaus, kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo stipriau aukštos kuro kainos persiduos visai ekonomikai ir gyventojų išlaidoms.
Nors praėjusią savaitę ECB dar nusprendė nekeisti 2 proc. bazinių palūkanų normų, birželio sprendimas gali būti griežtesnis. G. Šimkus pabrėžia, kad Europa turi prisitaikyti prie pasikeitusios ekonominės realybės ir mažinti priklausomybę nuo svyruojančių energijos kainų. Vis dėlto jis ramina, kad euro zonos ekonomika į šį laikotarpį įžengė gana stabiliai, o infliacijos lūkesčiai iki šiol buvo kontroliuojami.
ECB: naujas energetikos šokas graso infliacija Europoje
Savo ruožtu Europos Centrinis Bankas (ECB) perspėja, kad naujas energetikos šokas gali sulėtinti euro zonos ekonomikos augimą ir vėl paskatinti infliacijos kilimą. ECB vertinimu, konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir trikdžiai Hormūzo sąsiauryje gali reikšmingai paveikti pasaulinį energijos tiekimą, o didesnės naftos ir dujų kainos tiesiogiai paveiktų vartotojus bei verslą Europoje[2].
Bankas pažymi, kad iki šiol euro zonos ekonomika demonstravo atsparumą – infliacija buvo grįžusi prie 2 proc. tikslo, augo realios gyventojų pajamos ir vartojimas, tačiau dabartinė geopolitinė įtampa šias tendencijas gali pakeisti.
ECB taip pat prognozuoja, kad didžiausia rizika artimiausiu metu išliks neapibrėžtumas energijos rinkose. Pasak banko, jei energijos kainos ilgesnį laiką išliktų aukštos, tai galėtų paveikti infliacijos lūkesčius ir apsunkinti kainų stabilumo užtikrinimą euro zonoje.
Pasak ECB, energetiniai sukrėtimai verčia ieškoti kompromisų tarp ekonomikos augimo palaikymo ir kovos su infliacija. Banko vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje mažesnė Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro sumažintų panašių ekonominių krizių riziką ateityje.
Lietuviai vietoje nuomos geriau rinktųsi būsto paskolą
Tačiau nepaisant laikinų palūkanų „šuolių“, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigia rinktųsi nuosavą būstą, jei paskolos įmoka būtų panaši į dabartinę nuomos kainą, rodo „Norstat“ apklausa. Pasak „Luminor“ banko finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės, daugeliui nuoma yra tik laikinas etapas, nes žmonės siekia stabilumo ir nuosavo turto.
Pasak L. Žukovės, kai kuriais atvejais būsto paskolos įmoka jau dabar gali būti mažesnė nei nuoma – pavyzdžiui, 50 kv. metrų buto nuoma Vilniuje vidutiniškai kainuoja apie 850 eurų, o paskolos įmoka už panašų būstą siektų apie 533 eurus per mėnesį.
Anot ekspertės, lietuviai būstą vertina ne tik kaip gyvenamąją vietą, bet ir kaip ilgalaikę investiciją bei finansinio saugumo garantą. Nuosavas būstas suteikia daugiau stabilumo nei nuoma, tačiau sprendimas jį įsigyti turėtų būti gerai apgalvotas. L. Žukovė pabrėžia, kad gyventojai vis dažniau į būsto pirkimą žiūri racionaliai – vertina savo finansines galimybes, gyvenimo būdą, rizikas ir ilgalaikę naudą.
