Mandato pabaiga dar negarantuoja išmokos – viską lemia teisinės aplinkybės
Visuomenei svarstant, ar Seimo nariams Sauliui Skverneliui ir Kaziui Starkevičiui atsisakius Seimo nario mandato priklausytų išeitinės išmokos, savo ruožtu kreipėmės į Seimo kanceliariją. Pasirodo, mandato pabaigos faktas dar nereiškia, kad išmoka bus skiriama. Remiantis Seimo statutu, išeitinių išmokų mokėjimas tiesiogiai siejamas su tuo, kokiomis aplinkybėmis nutrūksta Seimo nario įgaliojimai.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad išeitinė išmoka yra savaime suprantama garantija kiekvienam Seimo nariui. Tačiau teisės aktas numato aiškias ribas, kada ji skiriama, o kada – ne. Todėl kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
Svarbiausia – ne pats pasitraukimas, o jo priežastis
Analizuojant Seimo statuto nuostatas, tampa akivaizdu, kad pagrindinis kriterijus yra mandato nutrūkimo priežastis. Kitaip tariant, pats faktas, kad Seimo narys nebeeina pareigų, dar nesukuria teisės į išeitinę išmoką[1].
Kai kadencija baigiasi įprastai, išeitinė išmoka yra numatyta kaip socialinė garantija. Ji skirta užtikrinti finansinį stabilumą po darbo parlamente ir pereinamuoju laikotarpiu.
Vis dėlto, jei Seimo narys pats atsisako mandato, tai laikoma savanorišku sprendimu. Tokiu atveju išeitinė išmoka paprastai nėra mokama. Ta pati logika taikoma ir tuomet, kai mandatas panaikinamas dėl paties Seimo nario veiksmų, pavyzdžiui, apkaltos proceso metu.
Išmokos dydis priklausys nuo to, kiek tarnauta
„Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai šiame straipsnyje didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas pilnais kadencijos metais.
Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys vėl išrenkamas Seimo nariu kitai kadencijai arba Seimo kadencijos laikotarpiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) Konstitucinio Teismo pateiktoje išvadoje yra konstatuota, kad šis Seimo narys yra šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką.“ – nurodoma Seimo statute.
K. Starkevičius prisipažino ėmęs 20 tūkst. eurų dydžio kyšį
Iš aktyvios politikos pasitraukęs Kazys Starkevičius, 15min duomenimis, pats kreipėsi į teisėsaugą ir pripažino priėmęs apie 20 tūkst. eurų neteisėtą atlygį, kurį vėliau perdavė pareigūnams.
Manoma, kad pinigus jam galėjo perduoti su Valstybinės augalininkystės tarnyba siejamas asmuo, o pats politikas teigia iš pradžių ketinęs jų nepriimti, tačiau galiausiai jie liko pas jį. Savo sprendimą jis vadina klaida, pripažįsta jautęs vidinę įtampą ir atsiprašo visuomenės.
Šis epizodas siejamas su platesniu tyrimu dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kuriame įtariama sisteminė kyšių rinkimo schema iš verslo atstovų mainais už palankius sprendimus. Pats K. Starkevičius teigia galėjęs būti įtrauktas į šį tinklą, o jo bendradarbiavimas su teisėsauga gali turėti reikšmės vertinant galimą atsakomybę.
S. Skverneliui pareikšti įtarimai
Tuo tarpu dar praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra paskelbė, kad Seimo nariui Sauliui Skverneliui pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo, susijusio su plačiu korupcijos tyrimu Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
Tyrimo duomenimis, politikas 2025 metais galėjo per tarpininką keliais kartais priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų grynaisiais už galimą palankumą sprendimuose, o visa įtariama schema, siejama su fitosanitarinių sertifikatų išdavimu verslo atstovams, galėjo generuoti daugiau nei 1 mln. eurų kyšių.
Seimas jau panaikino S. Skvernelio teisinę neliečiamybę, sudarydamas sąlygas tęsti tyrimą, tačiau pats politikas kaltinimus neigia, tvirtina jokio kyšio neėmęs ir pabrėžia ketinantis gintis teisiniu keliu.
Kokios dar išeitinės,visi seimūnai renkami kadencijai.Nebent tokiems nusidėjusies įteikti vilko bilietą