Džinsai kaip solidarumo simbolis seksualinio smurto aukoms
Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė kartu su ministrais „šoko“ į džinsus – tik šį kartą ne dėl stiliaus ar patogumo. Taip Lietuvos Vyriausybė prisijungė prie Tarptautinės džinsų dienos iniciatyvos, skirtos išreikšti palaikymą seksualinio smurto aukoms.
Balandis visame pasaulyje minimas kaip seksualinio smurto prevencijos mėnuo, o jo kulminacija tampa paskutinį mėnesio trečiadienį minima Tarptautinė džinsų diena.
Ši iniciatyva atsirado siekiant kovoti su aukų kaltinimu ir visuomenėje vis dar gajais stereotipais – džinsų dėvėjimas simbolizuoja aiškią poziciją, kad atsakomybė už smurtą tenka smurtautojui, o ne aukai.
„Tądien džinsai tampa ne tik kasdieniu drabužiu, bet ir žinute – kad mums rūpi, kad netylime, kad palaikome seksualinės prievartos aukas“, – teigiama Vyriausybės pranešime.
Sukritikavo Ruginienės stilių
Tuo tarpu vos I. Ruginienei pradėjus eiti naujas pareigas, stilistų akiratin įkliuvo jos itin mėgstamos suknelės – būtent šis pasirinkimas esą labiau tinkamas „vakarienei mieste“, o ne aukščiausioms valstybinėms pareigoms[1].
Mados specialistų vertinimu, premjerės įvaizdyje kol kas pasigendama aiškaus dalykinio stiliaus, kuris įprastai siejamas su politiniu profesionalumu ir reprezentacine laikysena.
Stilistės atkreipė dėmesį, kad viešuose pasirodymuose dominuojančios suknelės nesukuria nuoseklaus „business“ ar „business casual“ įvaizdžio, kuris laikomas tinkamu aukščiausio lygio politikams. Anot jų, valstybės vadovų apranga turėtų atspindėti institucijos rimtumą ir šalies reprezentaciją, todėl dabartiniai pasirinkimai kelia diskusijų dėl jų tinkamumo oficialiai Vyriausybės aplinkai.
Nuolat kritikuojama D. Nausėdienės apranga
Tačiau kritikos dėl stiliaus susilaukia ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Vienas garsiausių Lietuvos dizainerių Juozas Statkevičius viešai ir itin griežtai įvertino jos įvaizdį per oficialų susitikimą su Danijos karališkąja šeima.
Didžiausią dėmesį jis skyrė dieniniam kostiumui, kuris, anot dizainerio, neatitiko aukščiausio lygio protokolo ir ryškiai kontrastavo su santūria, klasikine Danijos karalienės apranga.
Kritika apėmė ne tik bendrą stilistinę kryptį, bet ir konkrečias detales – nuo kirpimo ir medžiagos iki spalvos bei silueto, kurie, jo vertinimu, kūrė netvarkingą ir neprofesionalų įspūdį.
