Nesupranta, kodėl tokie didžiuliai finansiniai skirtumai tarp įstaigų
Lietuvos gydytojų sąjunga paskelbė duomenis, kurie atskleidžia ryškią šalies gydymo įstaigų finansinę nelygybę. Vienos ligoninės metus baigia su milijoniniais pelnais, o kitos – su dar didesniais nuostoliais. Skirtumas tarp jų siekia ne šimtus tūkstančių, o dešimtis milijonų eurų.
Organizacija akcentuoja, kad tai vyksta toje pačioje sveikatos sistemoje. Tai reiškia, kad ligoninės veikia pagal panašius finansavimo modelius, tačiau jų rezultatai kardinaliai skiriasi. Būtent šis kontrastas ir kelia pagrindinį klausimą – kas lemia tokią disproporciją[1].
Pasak paskelbtos informacijos, maždaug pusė didžiųjų ligoninių Lietuvoje metus baigė nuostolingai. Tai rodo ne pavienes problemas, o sisteminį reiškinį, kuris reikalauja platesnės analizės.
LSMU Kauno klinikų pelnas siekia beveik 10 mln. eurų
Tarp pelningai dirbančių gydymo įstaigų ryškiai išsiskiria LSMU Kauno klinikos. Jos deklaruoja net 9,28 mln. eurų pelną – tai beveik dešimt kartų daugiau nei artimiausios sąrašo dalyvės.
Toliau rikiuojasi Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė su 948 tūkst. eurų pelnu ir Respublikinė Panevėžio ligoninė su beveik 670 tūkst. eurų. Kitos įstaigos – Rokiškio psichiatrijos ligoninė, Vilniaus gimdymo namai – jau generuoja gerokai mažesnius, bet vis tiek teigiamus rezultatus.
Tačiau yra ir tokių įstaigų, kurių pelnas – gerokai mažesnis. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras uždirbo vos 4,5 tūkst. eurų.
Kai kurios įstaigos grimzta į milijoninius minusus
Dar ryškesnė situacija matoma nuostolingai dirbančių įstaigų sąraše. Čia skaičiai nebe tūkstančiais, o milijonais.
Didžiausią nuostolį patyrė VU ligoninė Santaros klinikos – net 13,8 mln. eurų. Tai daugiau nei visų pelningų įstaigų pelnas kartu sudėjus, jei eliminuotume Kauno klinikas.
Toliau seka Respublikinė Šiaulių ligoninė su beveik 5,9 mln. eurų nuostoliu ir Klaipėdos universiteto ligoninė su beveik 4 mln. eurų minusu. Vilniaus miesto klinikinė ligoninė bei Respublikinė Klaipėdos ligoninė taip pat skaičiuoja milijoninius praradimus.
Net ir mažesni nuostoliai – keli šimtai tūkstančių eurų – rodo, kad problema nėra pavienė. Ji apima skirtingo dydžio ir profilio įstaigas: nuo universitetinių ligoninių iki specializuotų centrų, tokių kaip Nacionalinis vėžio institutas.
Gyventojai neatsistebi: nuo kada gydymo įstaigos tapo pelno siekiančiomis „organizacijomis“?
Tuo tarpu į šią paviešintą informaciją sureagavo ir patys gyventojai, negalėję atsistebėti tokiais pelnais ir iš kur jie apskirtai atsiradę.
„O tai kaip, pvz., Vėžio institutas gali dirbt pelningai? Vėžys tokia liga, kad operuot reikia greit, neatidėsi pusmečiui, su polipais gali metus palaukt (laukiu dabar kaip tik).“ – svarstė vienas gyventojas.
Kita internautė teigė, esą valstybinės įstaigos, pasak jos, apskritai negalėtų generuoti jokio pelno – išlaidos turėtų būti dengiamos iš valstybės biudžeto.
Visgi, kiti gyventojai patikino, esą už gautą pelną įstaigos atsiskaito už suteiktas paslaugas specialistams, taip pat šias lėšas naudoja įrangos atnaujinimui, statyboms ir pan.
Panevėžio pacientai atsidūrė kritinėje padėtyje
Tuo tarpu gyventojai skundžiasi itin ilgomis eilėmis pas gydytojus specialistus – Panevėžyje situacija pasiekė kritinę ribą. Patekti pas akių gydytoją kai kur tampa beveik neįmanoma: Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinika net neberegistruoja pacientų, nes visi laikai užpildyti keliems mėnesiams į priekį.
Rajono poliklinikoje eilėje laukia daugiau nei 700 žmonių, o vizitai planuojami keturiems mėnesiams į priekį. Problema slypi ne tik pacientų srautuose – čia dirba vos trys oftalmologai, kurių bendras darbo krūvis nesiekia net pusantro etato, todėl konsultacijų skaičius išlieka itin ribotas.
Nors statistiškai Lietuvoje oftalmologų netrūksta, realybėje dalis jų renkasi darbą privačiame sektoriuje, kur sąlygos patrauklesnės. Dėl to pacientai vis dažniau priversti ieškoti pagalbos už savo lėšas, nors ir ten pasirinkimas ribotas, o konsultacijos kainuoja apie 75 eurus.
Ilgos eilės jau turi pasekmių – beveik pusė gyventojų nurodo patyrę sveikatos pablogėjimą dėl uždelsto vizito, o pas specialistus dažnai tenka laukti kelis mėnesius. Tai skatina žmones derinti valstybinį ir privatų gydymą, siekiant greičiau gauti reikalingą pagalbą.
