Būtų leidžiama atsisakyti imuniteto be viso Seimo sprendimo
Ar parlamentarai turėtų patys nuspręsti, ar gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn? Būtent tokį klausimą kelia siūloma nauja Konstitucijos pataisa, kuri gali iš esmės pakeisti iki šiol galiojusią tvarką.
Skirtingoms politinėms frakcijoms priklausantys Seimo nariai registravo siūlymą, kuriuo siekiama supaprastinti parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimą. Pagal šią iniciatyvą, jei pats Seimo narys raštu sutiktų atsisakyti imuniteto konkrečiu atveju, papildomo Seimo balsavimo nebereikėtų[1].
Pataisos autorius, konservatorius Jurgis Razma, teigia, kad toks modelis sumažintų perteklines procedūras ir padėtų išvengti situacijų, kai politikas sutinka būti teisiamas, tačiau parlamentas vis tiek turi formaliai dėl to balsuoti. Jo vertinimu, tai būtų logiškesnė ir skaidresnė sistema.
Palaiko skirtingų frakcijų atstovai
Šį projektą pasirašė platus politinis spektras – konservatoriai, liberalai, socialdemokratai, demokratai, „valstiečių“ atstovai bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Tai rodo, kad iniciatyva turi potencialo sulaukti palaikymo, tačiau sprendimas dar nėra priimtas.
Šiuo metu galiojanti Konstitucija aiškiai numato: be Seimo leidimo parlamentaras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip ribojama jo laisvė. Tai reiškia, kad net ir esant paties politiko sutikimui, galutinis žodis priklauso visam Seimui.
Pastaraisiais mėnesiais ši tema jau buvo aktuali. Saulius Skvernelis sutiko dėl imuniteto panaikinimo supaprastinta tvarka, tačiau jam mestus įtarimus neigė. Panašiai elgtis ketina ir Gintautas Paluckas, taip pat tvirtinantis, kad nėra padaręs nusikalstamų veikų.
Reikalingi bent du trečdaliai parlamentarų balsų
Tačiau net ir turint politinę paramą, Konstitucijos pakeitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas. Pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama du kartus, tarp balsavimų darant ne trumpesnę nei trijų mėnesių pertrauką.
Be to, kiekviename balsavime būtina surinkti ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų Seimo narių balsus – tai yra bent 94 parlamentarus. Tokia aukšta riba reiškia, kad be plataus sutarimo pokyčiai neįvyks.
Tai patvirtina ir neseniai nepavykęs bandymas keisti Konstituciją – siūlymas leisti balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų neperžengė pirmojo balsavimo slenksčio. Todėl ir ši iniciatyva dėl parlamentarų imuniteto dar turės įveikti rimtus politinius išbandymus.
Skverneliui buvo panaikinta teisinė neliečiamybė
Tuo tarpu praėjusį penktadienį ekspremjerui Sauliui Skverneliui buvo panaikinta teisinė neliečiamybė ir pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo – Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra jį sieja su plataus masto tyrimu dėl galimos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kur, įtariama, veikė organizuota schema, susijusi su fitosanitarinių sertifikatų išdavimu.
Teisėsaugos duomenimis, politikas 2025 metais per tarpininką galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų grynaisiais už galimą palankumą, o bendra galimų kyšių suma byloje gali viršyti 1,1 mln. eurų, nors pats S. Skvernelis kaltinimus kategoriškai neigia ir tvirtina jokių pinigų neėmęs bei ketinantis savo poziciją ginti teisiniu keliu.
Po skandalo Paluckas taip pat atsisakė parlamentaro privilegijų
Tą patį penktadienį apie savo teisinės neliečiamybės atsisakymą paskelbė ir Gintautas Paluckas – politikas pranešė stabdantis narystę socialdemokratų partijoje ir sutinkantis, kad jo imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka.
Tokį sprendimą jis teigė priėmęs iškart po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie teisėsaugos veiksmus; G. Paluckas pabrėžė, kad Seimas nėra institucija, sprendžianti kaltės klausimus, todėl, jo vertinimu, tyrimas turėtų vykti be politinių kliūčių, o jis pats savo poziciją ir reputaciją ketina ginti teisinėmis priemonėmis.
