Už nelegalų turinį Lietuvoje jau nubausta apie 400 vartotojų
Lietuvoje už nelegalaus turinio žiūrėjimą internete jau baudžiami ne tik svetainių valdytojai, bet ir patys vartotojai. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) duomenimis, pinigines baudas sumokėjo beveik 400 žmonių.
Baudos skiriamos pagal Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, įsigaliojusius 2023 metų liepos 1 dieną. Nuo tada institucijos gali taikyti atsakomybę ne tik tiems, kurie platina turinį, bet ir tiems, kurie jį žiūri ar atsisiunčia nelegaliai.
Už pirmą pažeidimą gyventojams gali būti skiriama nuo 280 iki 600 eurų siekianti bauda. Tokia praktika žymi pokytį iki tol galiojusioje sistemoje, kai atsakomybė dažniausiai tekdavo tik piratinių svetainių administratoriams.
Apie šiuos skaičius kalbėta LATGA tinklalaidėje, kurioje dalyvavo LRTK Stebėsenos skyriaus vadovas Andrius Katinas.
Vienas vartotojas įkliuvo keturis kartus – tai kol kas išskirtinis atvejis
LRTK atstovas atskleidė, kad Lietuvoje jau yra ir išskirtinių atvejų. Vienas vartotojas buvo nustatytas pažeidžiantis įstatymą net keturis kartus.
„Beje, Lietuvoje turime jau vieną rekordininką, kuris buvo sugautas keturis kartus. Kiek supratome, jis norėjo patikrinti mūsų komisijos darbo metodus“, – sakė A. Katinas.
Pasak jo, pirmosios baudos buvo skirtos už lietuviško filmo „Tu mano deimantas“ žiūrėjimą nelegaliose platformose. Tuomet dalis visuomenės kritikavo, kad institucijos orientuojasi tik į lietuvišką turinį, tačiau LRTK teigia, kad reali situacija yra platesnė.
Institucija pabrėžia, kad kontrolė vykdoma įvairiose platformose, nepriklausomai nuo turinio kilmės, o tikslas – mažinti bendrą piratavimo mastą.
Piratinės svetainės dažnai atrodo teisėtos, bet veikia kitaip
Pasak LRTK, dalis vartotojų net nesupranta, kad naudojasi nelegaliomis svetainėmis. Tai patvirtina ir atliktos apklausos.
A. Katinas aiškino, kad viena iš pagrindinių problemų – svetainių pateikimas. Jos dažnai atrodo profesionaliai, tačiau neturi aiškios informacijos apie veiklą vykdančią įmonę ar atsiskaitymo būdus.
„Jeigu nerandate įmonės pavadinimo, o atsiskaityti tiesiogiai per banką negalima ir turi naudotis kokiomis nors mokėjimo platformomis, o pinigų gavėjas irgi neaiškus, galima įtarti, kad svetainė yra nelegali“, – sakė jis.
Dar vienas požymis – neįprastai didelis turinio kiekis. Pasak specialisto, legali platforma paprastai neturi dešimčių tūkstančių filmų vienoje vietoje.
Dauguma piratinio turinio – ne originalios svetainės, o jų kopijos
LRTK duomenimis, apie 85 procentus nelegaliai platinamo turinio sudaro filmai ir serialai. Mažesnę dalį sudaro muzika, straipsniai ir knygos.
Tačiau didžiausia problema – ne pačios svetainės, o jų kopijos. Skaičiuojama, kad apie 90 procentų piratinio turinio platinama per vadinamąsias „veidrodines“ svetaines.
„Kai vienas administratorius turi keliasdešimt vienos piratinės svetainės kopijų, kurios nebūtinai vizualiai panašios, susidaro įspūdis, kad tai yra skirtingos paslaugos“, – aiškino A. Katinas.
Tai reiškia, kad net užblokavus vieną puslapį, vartotojai greitai nukreipiami į kitą, praktiškai identišką svetainę.
Šaltinis: BNS spaudos centras, LATGA tinklalaidė „Pokalbiai LATGA Autorių namų virtuvėje“
