Kryptis dėl Partnerystės įstatymo jau aiški
Tos pačios lyties asmenų partnerystės klausimas Lietuvoje vėl grįžta į politinės ir teisinės darbotvarkės centrą – ir, panašu, šį kartą pokyčiai jau nebe išvengiami. Premjerė Inga Ruginienė jau atvirai kalba, kad nepaisant vykstančių ginčų ir teisinių procedūrų, valstybė juda link sprendimo, kuris anksčiau ar vėliau turės būti priimtas.
Nors Teisingumo ministerija apskundė sprendimą dėl partnerystės registravimo aukštesnės instancijos teismui, Vyriausybės vadovė tai vertina kaip proceso dalį, o ne kliūtį. Pasak jos, diskusijos vyksta net ir pačios Vyriausybės viduje – buvo nesutarimų dėl to, kuri institucija turėtų būti atsakinga už partnerystės įregistravimą, tačiau tai tik rodo, kad sprendimų aktyviai ieškoma[1].
„Ir tarp mūsų čia, viduje, Vyriausybės ginčų buvo, kuriai institucijai priskirti patį partnerystės įregistravimą. Tai net neabejoju, kad pasitikrinus šiuos momentus teismas tikrai nurodys, kad turime judėti link naujos tvarkos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerė pabrėžia, kad esminis orientyras šioje situacijoje yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris jau aiškiai įvardijo problemą – dabartinė teisinė padėtis yra diskriminacinė ir prieštarauja Konstitucijai. Nors Civilinis kodeksas numato partnerystės institutą, realybėje jis neveikia, nes daugiau nei du dešimtmečius nepriimtas jį reglamentuojantis įstatymas.
Pasak I. Ruginienės, visi šie procesai galiausiai ves į tą patį rezultatą – aiškų ir visiems galiojantį partnerystės įteisinimą Lietuvoje.
Raskevičius pažėrė kritikos Teisingumo ministerijai
Tuo tarpu Teisinė kova dėl tos pačios lyties partnerystės Lietuvoje vis labiau įkaista – „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius, reaguodamas į Teisingumo ministerijos sprendimą skųsti teismo nutartis, kaltina instituciją sąmoningai vilkinant procesą ir žada kovoti „iki galo“.
Pasak jo, Lietuvoje jau apie 50 tos pačios lyties porų yra gavusios teismų pripažinimą, suteikiantį joms šeimos narių teises ir pareigas, o dar kelios dešimtys šiuo metu siekia tokio pat statuso.
Politikas teigia, kad ministerija sistemingai teikia apeliacijas visose bylose, taip stabdydama Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą, ir kritikuoja argumentus, esą partnerystės negalima registruoti dėl nepriimto įstatymo, vadindamas tai teisiniu absurdu.
Tuo metu Teisingumo ministerija laikosi priešingos pozicijos ir tvirtina, kad be aiškaus Seimo priimto teisinio reguliavimo institucijos negali tinkamai įgyvendinti tokių sprendimų. Ministrė Rita Tamašunienė pabrėžia, kad ginčas kyla ne tik dėl pačios partnerystės pripažinimo, bet ir dėl teismų kompetencijos ribų – esą teismas gali nustatyti faktą, tačiau administraciniai veiksmai gali peržengti jo galias.
Ministerija esą siekia aukštesnės instancijos išaiškinimo, kuris apibrėžtų, kaip tokiose situacijose turi veikti valstybės institucijos, o galutiniai sprendimai dėl partnerystės įteisinimo, anot jos, priklauso ne vykdomajai valdžiai, o Seimui ir politiniam sutarimui.
Ministrė R. Tamašunienė palaiminimo neduos
Tačiau vos į teisingumo ministrės postą paskirta R. Tamašunienė pareiškė – partnerystės įstatymui palaiminimo neduos. Ministrė neslepė konservatyvios pozicijos šiuo klausimu ir patikino neketinanti remti įstatymų, kurie leistų įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę, nors pabrėžia, kad teismų sprendimai turės būti techniškai įgyvendinti.
Iki 2026 metų pabaigos esą planuojama sukurti Registrų centro funkcionalumą partnerystėms registruoti, tačiau pati teisinė kryptis, anot jos, priklauso Seimui. Viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė laikosi dar griežtesnės pozicijos – ministerija kol kas net nerengia įstatymo projekto, kuris įgyvendintų Konstitucinio Teismo nutarimą.
