Pernai metais fiksuotos mažesnės viešojo sektoriaus išlaidos
Remiantis LRT.lt paskelbta informacija, 2025 metais Lietuvos viešasis sektorius, bent jau formaliai, išleido mažiau nei ankstesniais metais. Transportui, komandiruotėms, reprezentacijai ir veiklos viešinimui skirta 173,9 mln. eurų – tai yra apie 3 proc. mažiau nei 2024-aisiais. Visgi, ne visose srityse tą padaryti pavyko, mat kai kur išlaidos buvo gerokai didesnės.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip aiškus taupymo ženklas. Tačiau detalesnė analizė rodo visai kitokį vaizdą – vienose srityse išlaidos mažėjo, kitose augo, o daug pokyčių lėmė ne strateginiai sprendimai, o konkrečios aplinkybės[1].
Didžiausi skirtumai matomi tarp institucijų. Lietuvos kariuomenės komandiruočių išlaidos šoktelėjo net 45 proc. Tai siejama su didesniu tarptautinių pratybų skaičiumi, dažnesniais vizitais pas partnerius ir augančiu karių mokymu.
Tuo metu prezidentūros reprezentacinis biudžetas sumažėjo 27 proc. Vis dėlto tai paaiškinama paprastai – 2024 metais Vilniuje vyko išskirtiniai renginiai, tokie kaip Trijų jūrų viršūnių susitikimas ir prezidento inauguracija.
Išlaidos mažėjo ne visur
Taip pat skelbiama, kad Kultūros ministerijoje viešinimo išlaidos smuko net 53 proc. Tačiau ir čia priežastis aiški – ankstesniais metais buvo finansuojami didelio masto projektai, tarp jų Dainų šventė ir Lietuvos sezono Prancūzijoje komunikacija.
Transporto išlaidos bendrai sumažėjo apie 6 proc. Tačiau situacija nevienoda. Kai kurios institucijos, pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, jas mažino efektyvindamos darbą ir atsisakydamos dalies fizinių patikrinimų.
Kitur išlaidos augo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupėje jos padidėjo 17 proc. Tai lėmė nusidėvėjusių automobilių keitimas, didesnė nuomos paklausa ir reorganizacijos, padidinusios atstumus tarp padalinių.
Komandiruočių išlaidos per metus išaugo 17 proc. ir pasiekė 37,3 mln. eurų. Didžiausią dalį sudarė krašto apsaugos sistema, kur išlaidos augo dėl intensyvėjančios veiklos užsienyje.
Reprezentacinės išlaidos tuo pat metu sumažėjo iki 12,9 mln. eurų. Tačiau tai labiau susiję su ankstesnių metų išskirtiniais renginiais nei su sąmoningu taupymu.
Viešinimo srityje oficialiai fiksuojamas 34 proc. mažėjimas – iki 5,6 mln. eurų.
Norkūnas: pinigų netrūksta, trūksta atsakomybės
Iniciatyvos „govstartup.lt“ autorius Eimantas Norkūnas teigia, kad realios išlaidos gali būti gerokai didesnės. Jo vertinimu, 2025 metais jos galėjo siekti apie 38 mln. eurų.
„Dažniausiai matomas vaizdas viešajame sektoriuje – plaukimas pasroviui, o „taupymo geno“ beveik nėra. Tam yra paprasta priežastis – pinigų daug, o kompetencijų trūksta, tad pinigų švaistymas vyksta į kairę ir į dešinę. Ir kodėl jų nešvaistyti – už tai nėra jokios atsakomybės“, – komentavo jis.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad sistemoje trūksta paskatų taupyti. Nepanaudotos lėšos metų pabaigoje dažnai vertinamos kaip prastas planavimas.
Bendra tendencija rodo, kad išlaidų pokyčius dažniau lemia situacijos, o ne aiški taupymo politika. Tai kelia klausimą, ar viešasis sektorius iš tiesų keičia požiūrį į pinigų naudojimą.
Valstybės kontrolė: Lietuva artėja prie pavojingos skolos ribos
Nepaisant to, 2025-ųjų pabaigoje Valstybės kontrolė (VK) įspėjo, kad Lietuva balansuoja ant skolos ribos. Nors nurodyta, kad Lietuva esą dar laikosi fiskalinės drausmės taisyklių ir naudojasi Europos Sąjungos suteikta išlyga gynybos išlaidoms, ši situacija yra laikina.
Auditoriai pabrėžė, kad jau po 2028 metų Lietuvai teks veikti be šios išimties, o jei nebus sustiprinti pajamų šaltiniai ir priimti reikalingi sprendimai, biudžeto deficitas gali viršyti kritinę 3 proc. BVP ribą.
Valstybės kontrolė akcentavo, kad didėjant išlaidoms, ypač gynybai, būtina užtikrinti tvarų jų finansavimą visos ekonomikos mastu. Priešingu atveju didės valstybės skola, mažės finansinis lankstumas, o ateityje gali tekti priimti sudėtingus sprendimus – nuo išlaidų mažinimo iki naujų pajamų paieškos.
Auditoriai paragino veikti iš anksto, nes delsimas gali reikšti ne tik didesnę finansinę riziką, bet ir ribotas galimybes išlaikyti esamą valstybės finansavimo lygį.
