Sprendimas brendo jau kurį laiką?
Valdančiojoje daugumoje – naujas įtrūkis. Seimo nariai Ignas Vėgėlė ir Rimas Jonas Jankūnas paskelbė paliekantys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją. Šis sprendimas, pasak pačių politikų, nėra spontaniškas – jis brendo ilgą laiką, vis labiau ryškėjant skirtumams tarp prieš rinkimus deklaruotų tikslų ir realios frakcijos veiklos.
I. Vėgėlė teigė, kad frakcija ilgainiui prarado lygiavertiškumo principą ir tapo vienos politinės jėgos dominuojamu dariniu, kuriame sprendimai priimami uždarai, ne visiems nariams dalyvaujant. Primintina, kad ši jungtinė frakcija buvo suformuota po rinkimų, kai į vieną grupę susijungė kelių politinių jėgų atstovai, tačiau praktikoje toks modelis, anot parlamentarų, nepasiteisino[1].
R. J. Jankūnas patvirtino, kad trauksis kartu su I. Vėgėle, užsimindamas, jog sprendimą galėjo paskatinti ir vidinis spaudimas pasitraukti. Viešojoje erdvėje buvo skelbta, kad „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga siūlė abiem politikams palikti frakciją dėl jų ryšių su kitomis politinėmis jėgomis.
Pats R. J. Jankūnas teigė negalintis tiksliai įvardyti iniciatyvos kilmės, tačiau neatmetė, kad partijos vadovybė prie to prisidėjo. Nepaisant pasitraukimo, abu parlamentarai pabrėžia, kad jų vertybinės nuostatos nesikeičia, o bendradarbiavimas su buvusiais kolegomis kai kuriais klausimais, ypač susijusiais su tradicinėmis vertybėmis, gali tęstis.
Abu politikai planuoja dirbti Mišrioje Seimo narių grupėje, kuri po jų prisijungimo išaugs iki septynių narių.
Veryga: sprendimas politiškai logiškas
„Valstiečių“ lyderis A. Veryga šį sprendimą vertina kaip politiškai logišką ir natūralų procesą, kai išsiskiria skirtingai programines nuostatas vertinantys politikai. Jo teigimu, svarbu, kad tokie sprendimai būtų priimami be konfliktų, o išsiskyrimas vyktų civilizuotai. A. Veryga taip pat pabrėžė, kad šis pokytis neturės reikšmingos įtakos valdančiosios koalicijos darbui[2].
„Sėkmės nelinkėsiu, nes konkuruosime idėjomis, bet linkiu, kad mūsų tarpusavio santykiuose išliktų konstruktyvumas ir dalykiškumas, o jau rinkėjai nuspręs kas ko vertas.“ – savo feisbuko paskyroje pridūrė A. Veryga.
Įtampa sprogo: apie pasitraukimą užsiminė dar vakar
Tuo tarpu dar pirmadienį R. Jankūnas pranešė apie galimą traukimąsi iš LVŽS frakcijos Seime, o netrukus patvirtino ir galutinį sprendimą. Parlamentaras neslėpė, kad situacija frakcijos viduje yra įtempta, ir aiškiai įvardijo savo poziciją: „nebūsiu ten, kur manęs nenori“.
Tokia laikysena nuskambėjo po to, kai viešumoje pasirodė žinia, jog „valstiečių“ vadas A. Veryga pasiūlė tiek jam, tiek Ignui Vėgėlei pasitraukti ir politinę veiklą tęsti savarankiškai.
Nesutarimų šaknys – skirtingos politinės kryptys. R. Jankūnas jau yra perėmęs Tautos ir teisingumo sąjungos vadovavimą, o I. Vėgėlė viešai kalba apie naujos politinės jėgos telkimą. Nors sprendimas trauktis oficialiai paliktas patiems politikams, partijos atstovai pripažįsta, kad dabartinė padėtis kelia vidinių prieštaravimų ir „loginių nesusipratimų“.
Pats R. Jankūnas anksčiau teigė, kad partijos lyderystės ėmėsi siekdamas stiprinti mažesnių politinių jėgų balsą, o I. Vėgėlės inicijuoti renginiai jau signalizuoja apie galimus naujus politinius projektus artimiausiu metu.
Pasitraukė ir pats R. Karbauskis
Dar pernai metais iš politikos bei LVŽS pirmininko pareigų nusprendė trauktis ir Ramūnas Karbauskis, kartu galutinai nutraukęs ir ryšius su partija – išsibraukė iš jos narių sąrašų. Šį sprendimą jis grindė siekiu išvengti galimų interesų konfliktų, nes planuoja aktyviau imtis verslo ir įgyvendinti reikšmingus investicinius projektus[3].
Jo pasitraukimas sutapo su pokyčiais partijos vadovybėje – naujuoju lyderiu buvo išrinktas dabartinis europarlamentaras A. Veryga.
Iš „valstiečių“ gretų dar 2024-aisiais pasitraukė ir buvę Seimo nariai Giedrius Surplys bei Valerijus Simulikas, 2021-aisiais – parlamentarė Agnė Širinskienė. Tais pačiais metais iš LVŽS pasitraukė ir ekspremjeras Saulius Skvernelis kartu su dar devyniais tuometiniais Seimo nariais.
