D. Kubilius: Lietuva jau yra informaciniame kare
Sureagavęs į Seime įvykusį susitikimą, skirtą aptarti kovos su dezinformacija priemonėms, televizijos prodiuseris Dominykas Kubilius pareiškė, kad Lietuva jau gyvena informacinio karo sąlygomis, tačiau valstybės reakcija į šią grėsmę išlieka nepakankama. Jo teigimu, nors apie pavojus nuolat kalba ekspertai, žvalgyba ir tarptautiniai partneriai, realūs sprendimai stringa, o kova su dezinformacija dažnai vyksta pavienių iniciatyvų lygmeniu, be aiškios koordinacijos[1].
„Didžioji dalis visuomenės gauna ir vartoja informaciją per socialinius tinklus. Kaip rodo REPSENSE tyrimas, profesionalioji žurnalistika mūsų gyvenime užima vis mažiau vietos, o Youtube tampa pirmu pasirinktu žiniasklaidos kanalu.
Toliau eina pagal amžiaus grupes Facebook‘as ir TikTok‘as. Būtent ten nebaudžiamai veisiasi melas, propaganda ir dezinformacija. Kalbu ką noriu, nes mes gyvename demokratinėje šalyje“, – rašė D. Kubilius.
Jo vertinimu, tokia informacinė aplinka leidžia dezinformacijai plisti itin greitai, o botų tinklai kuria iškreiptą visuomenės nuomonės vaizdą.
„Aš netikiu jokiais veiksmais iš dabartinės Seimo daugumos. Nes premjerė Inga Ruginiene apie siūlymus kriminalizuoti dezinformacijos įstatymą jau yra pareiškusi, kad tai žodžio laisvės ribojimas. Ne premjere, tai nėra kalba apie žodžio laisvę, tai kalba apie melą, kuriuo priešas labai sėkmingai maitina mūsų tautą“, – pridūrė jis.
Pasak D. Kubiliaus, net ir augant gynybos biudžetui, kovai su dezinformacija trūksta aiškios strategijos ir koordinavimo, todėl būtina imtis aktyvesnių veiksmų, įtraukiant technologijų bendruomenę ir stiprinant visuomenės atsparumą.
D. Giknius: „geriečiai“ informaciniame kare lieka be apsaugos
Lietuvos šaulių sąjungos atstovas Donatas Giknius diskusijoje akcentavo praktinius informacinio karo aspektus ir pateikė Ukrainos pavyzdį. Pasak jo, ukrainiečiams pavyko įvykdyti sėkmingą operaciją, kurios metu Rusijos teritorijoje buvo apribotas „Starlink“ veikimas, tuo pačiu užtikrinant stabilų ryšį savo pusėje, nes įrenginiai buvo identifikuoti kaip „draugiški“. D. Giknius kėlė klausimą, ar panašų modelį būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, siekiant sustiprinti informacinės erdvės kontrolę.
Jo teigimu, šiuo metu su dezinformacija kovojantys žmonės atsiduria nelygiavertėje situacijoje – jie veikia pavieniui, prieš organizuotas botų ir trolių grupes, o jų paskyros socialiniuose tinkluose gali būti lengvai apribotos ar net užblokuotos. Dėl to, anot D. Gikniaus, vertėtų svarstyti galimybę sudaryti patikimų vartotojų („geriečių“) sąrašus ir juos perduoti platformoms, tokioms kaip „Facebook“, kad šie turėtų tam tikrą apsaugą ar prioritetą.
D. Giknius taip pat pabrėžė, kad visuomenės įsitraukimas į kovą su dezinformacija išlieka ribotas. Pasak jo, dalis žmonių vengia aktyviai dalyvauti dėl rizikos prarasti savo paskyras ar patirti kitų neigiamų pasekmių, nors būtent jie yra svarbūs informacinės erdvės gynėjai.
Jo vertinimu, būtina sukurti aiškesnę apsaugos sistemą ir motyvavimo priemones, nes šiuo metu „geriečiai“ dažnai rizikuoja daugiau nei tie, kurie skleidžia dezinformaciją.
Diskutuota apie informacinio saugumo iššūkius
Kremliaus skleidžiama dezinformacija Lietuvoje vertinama kaip viena iš svarbių informacinio saugumo temų, tačiau diskusijose vis dar keliami klausimai dėl valstybės atsako nuoseklumo ir koordinacijos. Dėl to Seime suorganizuotas susitikimas, į kurį sukviesti įvairių sričių atstovai – žurnalistai, tyrėjai, kariuomenės strateginės komunikacijos specialistai, reguliuotojai ir pilietinių iniciatyvų nariai. Jo tikslas – aptarti esamą situaciją ir pasidalinti praktine patirtimi[2].
Diskusijoje buvo numatyta įvertinti, kokios priemonės Lietuvoje jau taikomos kovojant su dezinformacija, kokie iššūkiai išlieka ir kokių sprendimų gali prireikti ateityje. Taip pat buvo kalbėta apie naujas tendencijas, įskaitant dirbtinio intelekto kuriamas klastotes ir automatizuotas informacines atakas, bei galimus technologinius ir organizacinius atsako būdus.
Be to, aptartas skirtingų sektorių – valstybės institucijų, žiniasklaidos ir visuomenės – vaidmuo stiprinant informacinį atsparumą.
„Šita tema kovos su dezinformacija tema yra viena pagrindinių mano darbotvarkėje ir aš jau nemažai per šiuos metus pajudinau to vandens – ir tas pataisas parengdama, ir atsakingų ministerijų vis reikalaudama, kad šita tema nedingtų iš darbotvarkės.“ – sakė dezinformacijos įstatymo projekto iniciatorė Daiva Ulbinaitė.
„(…) Jeigu jūs norit įeiti į tuos socialinius tinklus, jau šiai minutei būtų tam tikri įėjimo barjerai, kur, aišku, ne taip, kaip internetinėj žiniasklaidoj, ar jums yra 18 metų, kur iššoka lentelė apie tą ir jūs spaudžiat taip, yra 18 metų ir žiūrite toliau“, – pridūrė LRT komisijos pirmininkas Mantas Martišius.
„Prieš akis matau dabar iš patikimų pranešėjų „Debunk“ failą, kad praėjusiais metais iš jų 1 500 pranešimų buvo meta platformom ir čia kalba apie dezinformaciją ir neteisėtą turinį, kuris buvo. Tai kiekius tiesiog priminsiu, buvo pašalinta 26 000 Facebook puslapių ir 5,9 milijonai reklamų.“ – teigė Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius.
D. Radzevičius pridūrė, esą kol kas gali padėti dirbtinis intelektas – identifikuoti, nustatyti klaidinančią informaciją. Visgi, neaišku, kiek tie dabartiniai pajėgumai „patemps“.
„(…) Tai mūsų institucijo konkrečiai yra labai maži ir atlyginimai, tai aš kol kas džiaugiuosi tais žmonėm, kur yra, bet mums dar reikės žmonių. Tai jeigu galėsit pastiprinti, kad žmonių reikia, tai būsim dėkingi.“ – pridėjo jis.
K. Krivickas: „neteisingas“ nuomones blokuos kaip Rusijoje?
Visgi, į vykusią diskusiją kritiškai sureagavo žurnalistas Kristupas Krivickas. Savo komentare jis iškėlė abejones dėl siūlymų kovojant su dezinformacija taikyti tam tikrus vartotojų identifikavimo ar diferencijavimo principus socialiniuose tinkluose[3].
Anot jo, tokios idėjos gali kelti klausimų dėl galimo vartotojų skirstymo į „patikimus“ ir „nepatikimus“, o tai, jo vertinimu, galėtų turėti platesnių pasekmių informacijos sklaidai.
„Kas toliau? Politinių oponentų nutildymas blokuojant paskyras? Baudžiamoji atsakomybė už „neteisingą laisvą žodį“? Ar, kaip siūlė Jakilaitis, socialinių tinklų išjungimas prieš rinkimus? O, kadangi kalbėtojas dėvi Šaulių sąjungos uniformą tai gal, kaip sakė Kasčiūnas, vieną dieną tiesiai į namus ateis su vyrais dėl „netinkamo žodžio laisvės naudojimo ir neteisingos nuomonės skleidimo“?“ – svarstė jis.
Iki rudens ketinama parengti kovos su dezinformacija planą
Tuo tarpu vasario pabaigoje Vyriausybė ėmėsi konkrečių žingsnių stiprinti kovą su dezinformacija – Kultūros ministerijoje darbą pradėjo tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai pavesta iki rudens parengti veiksmų planą. Jame numatoma ne tik įvardyti problemas, bet ir pasiūlyti aiškias priemones, jų įgyvendinimo mechanizmus bei vertinimo kriterijus.
Planuojama, kad dokumentas bus nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią informacinę aplinką.
Kartu stiprinamas ir tarptautinis bendradarbiavimas – Baltijos šalys bei Vokietija susitarė glaudžiau koordinuoti veiksmus kovojant su dezinformacija. Vidaus politikoje taip pat svarstomos papildomos priemonės, įskaitant siūlymus griežtinti atsakomybę už dezinformacijos skleidimą ir įpareigoti socialines platformas šalinti tam tikrą turinį.
Vis dėlto šie pasiūlymai sulaukia diskusijų, nes dalis ekspertų įspėja apie galimą poveikį žodžio laisvei ir poreikį užtikrinti, kad sprendimai būtų proporcingi bei aiškiai apibrėžti.
