Ginčas dėl Konstitucijos pasiekė Briuselį
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas kreipėsi į Europos Komisiją dėl Lietuvoje planuojamo referendumo. Tuo metu parlamentaras Vytautas Sinica praneša, kad Seimas po pirmojo balsavimo pritarė jo siūlomam referendumui dėl šeimos sampratos, tačiau galutinis sprendimas dar laukia dviejų balsavimų. Iniciatyva sulaukia stipraus pasipriešinimo, ypač iš liberalų, kurie ją vertina kaip nepagrįstą arba galinčią kelti grėsmę žmogaus teisėms.
Pasak V. Sinicos, kreipimesi į Briuselį referendumas vadinamas ir bereikšmiu, ir pavojingu, todėl tokia pozicija esą yra prieštaringa[1].
Parlamentaras taip pat kritikuoja požiūrį, kad referendumas negalimas, jei prieštarauja dabartinei Konstitucijos interpretacijai, ir kelia klausimą, kas turi galutinį sprendimą valstybėje.
„Manau, kad artimiausiu metu teks išsamiau paanalizuoti ir atsakyti Žalimo kritiką referendumo idėjai, tačiau esmė buvo ir lieka čia: ar tauta yra aukščiau teisėjų, Seimo ir visų kitų valdžių, ar tauta gali, panorėjusi, keisti Konstituciją, kurią pati ir priėmė ir kuri tik iš tautos valios yra kilusi.
Žalimas sako, kad ne. Liberalai labai tikisi, kad ir Konstitucinis Teismas pasakys, kad ne. Tai būtų svarbiausias, nes demokratiją šalyje palaidojantis įvykis. Tikėkimės to nesulaukti, bet ruoškimės viskam“, – rašė V. Sinica.
Žalimas: referendumas dėl šeimos prieštarauja Konstitucijai ir ES teisei
Žiniasklaida praneša, kad europarlamentaras D. Žalimas kartu su kolegomis kreipėsi į Europos Komisiją dėl Lietuvoje svarstomo referendumo, kuriuo siekiama Konstitucijoje šeimos sampratą susieti tik su santuoka tarp vyro ir moters, tėvyste ir motinyste[2].
Politikas teigia, kad tokia iniciatyva prieštarauja tiek Lietuvos Konstitucijai, tiek tarptautiniams įsipareigojimams, nes paneigia esmines žmogaus teisių ir demokratijos vertybes. Anot jo, Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, kad šeimos samprata negali būti siejama vien su santuoka, todėl siūlomas referendumas esą būtų klaidinantis ir negalėtų sukelti teisinių pasekmių.
Savo ruožtu D. Žalimas paragino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą atmesti šį projektą, o Europos Komisiją – įvertinti jo atitiktį ES teisės ir žmogaus teisių standartams. Jo teigimu, bandymai riboti porų teisę į šeiminio gyvenimo pripažinimą yra „antikonstituciniai, antieuropiniai ir antihumaniški“.
Seimas pritarė svarstyti referendumą dėl šeimos sampratos
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui svarstyti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje – už balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo 35, šeši susilaikė.
Pagal projektą, referendumas galėtų vykti kartu su 2027 metų savivaldos rinkimais, o gyventojų būtų klausiama, ar jie pritaria šeimos sampratos siejimui su santuoka, motinyste ir tėvyste. Iniciatyvos autorius V. Sinica teigė, kad pagrindinis tikslas – leisti visuomenei pačiai apsispręsti šiuo klausimu, pabrėždamas, jog diskusijos esmė – ar vienalytės poros Lietuvoje laikomos šeima.
Parlamente šis siūlymas sukėlė aštrias diskusijas ir kritikos bangą. Dalis politikų referendumą vadina nereikalingu ar net „brangia apklausa“, abejoja jo teisine prasme ir kelia klausimus dėl politinių motyvų. Kritikai taip pat įspėja apie galimas visuomenės skaldymo rizikas.
Tuo metu iniciatyvos šalininkai teigia, kad tokiais klausimais sprendimą turi priimti pati tauta, o referendumas esą yra būdas grąžinti sprendimo teisę visuomenei. Galutinis sprendimas dėl referendumo dar bus priimtas vėlesniuose Seimo svarstymuose.
Savi kyla prieš savus?
Dar sausio pabaigoje Europos Parlamente kilo ginčas dėl situacijos Lietuvoje – diskusijų centre atsidūrė nacionalinio transliuotojo LRT nepriklausomumas ir galimos grėsmės demokratijai. Dalis politikų, tarp jų Aurelijus Veryga, teigė, kad kai kurie Lietuvos europarlamentarai siekia užtraukti šaliai finansines sankcijas, tačiau europarlamentaras Dainius Žalimas tokią interpretaciją atmetė. Anot jo, Strasbūre vykstantys debatai nėra apie Lietuvos baudimą, o apie demokratijos, žmogaus teisių, teisės viršenybės ir žiniasklaidos laisvės apsaugą.
D. Žalimas pabrėžė, kad diskusija kilo dėl galimų bandymų daryti įtaką LRT, todėl svarbiausia užtikrinti šio transliuotojo nepriklausomumą ir skaidrų veikimą. Jo teigimu, Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, privalo laikytis bendrų žiniasklaidos laisvės principų, todėl tai nėra išorinis spaudimas, o pačios valstybės įsipareigojimų laikymasis.
