Kasčiūnas: nebus visi durni ir tik vienas protingas
Ilgus metus savo vienybe iš kitų partijų išsiskyrę konservatoriai ėmė ir „sprogo“ – šį kartą atviras konfliktas įsižiebė pačiame partijos viduje. Viešai išsakyta kritika dabartinei TS-LKD lyderystei išprovokavo ne mažiau viešą atsaką: partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškiai parodė, kad tokio formato diskusijų nelaiko priimtinu politiniu darbu.
Reaguodamas į Mato Maldeikio ir Gabrieliaus Landsbergio pastabas apie krypties ir lyderystės stoką, L. Kasčiūnas neslėpė, kad tokie vertinimai jį ne tik stebina, bet ir piktina. Jo teigimu, kalbėti apie neva neveikiančią partiją yra neteisinga tiems, kurie kasdien dirba ir rengia konkrečius sprendimus[1].
„Stovėti ir imituoti išmintį, ir galvoti, kad čia visi durniai, o aš protingas – taip nebus“, – pareiškė L. Kasčiūnas.
Skirtingai nei jo kritikai, pats L. Kasčiūnas akcentuoja ne diskusijas, o rezultatą. Jis pabrėžia, kad partija pastaruoju metu dirba keliomis kryptimis vienu metu: rengia gynybos stiprinimo iniciatyvas, analizuoja sveikatos sistemos problemas, ieško sprendimų jaunimo būsto klausimams ir modeliuoja ateities ekonomikos scenarijus.
Anot jo, tai nėra pavienės idėjos – tai kryptingas darbas, kuris turėtų formuoti opozicinę darbotvarkę.
Tikisi daugiau asmeninio dialogo tarp partiečių
Vis dėlto, L. Kasčiūnas sureagavo ir į tai, kokiu būdu kolegos jam išsako kritiką. Pasak jo, viešas kalbėjimas apie partijos problemas, apeinant vidines diskusijas, nėra konstruktyvus. Jo manymu, partijoje yra pakankamai erdvių kalbėtis ir siūlyti sprendimus, todėl pasirinkimas tai daryti per interviu kelia klausimų dėl tikrųjų motyvų.
Kalbėdamas apie buvusio lyderio Gabrieliaus Landsbergio poziciją, L. Kasčiūnas išreiškė lūkestį, kad tokiose situacijose pats elgtųsi kitaip – pirmiausia ieškotų tiesioginio kontakto ir bandytų spręsti klausimus be viešumo.
„Aš daryčiau kitaip. Aš – komandinis žmogus, aš tikrai būčiau paskambinęs, pakvietęs pasikalbėti ir pateikęs net konkrečius pasiūlymus, ir netgi galbūt ištiesęs pagalbos ranką“, – teigė jis.
Visame šiame ginče išryškėja ir platesnis klausimas – kokia kryptimi juda pati partija. L. Kasčiūnas pripažįsta, kad jo vadovavimo laikotarpiu TS-LKD kai kuriais klausimais aiškiau pasuko į dešinę, ypač kalbant apie migraciją ir valstybinės kalbos politiką.
Tačiau tuo pačiu politikas pabrėžė, kad partija nėra vienalytė ir jo tikslas nėra suvienodinti nuomones, o jas suderinti. Jo žodžiais, stipri organizacija turi gebėti gyventi su skirtumais, bet veikti viena kryptimi.
Vieša kritika – ne pats tinkamiausias būdas spręsti vidaus problemas
Tuo tarpu L. Kasčiūnas pasiūlė M. Maldeikiui pagaliau apsispręsti – ar jis yra komandos dalis, ar renkasi veikti atskirai, nes vieša kritika, anot konservatorių lyderio, nėra konstruktyvus kelias spręsti partijos klausimus. Jis pabrėžė, kad jei politikas mato idėjų, vizijos ar strategijos trūkumą, pirmiausia tai turi būti aptariama frakcijos viduje, o ne per žiniasklaidą[2].
„Komandinis darbas yra sudėtingas. Jis reikalauja ir moderavimo, ir nuoseklumo, to, kad intelektualiai prisidėtum prie bendrų dalykų. Kol kas 1,5 metų aš esu pirmininkas, dabar ir frakcijai vadovauju.
Aš dažnai komentuoju frakcijos narių pasiūlymus, iniciatyvas ir džiaugiuosi, kad turime daug ir labai aktyvių frakcijos narių. Bet nelabai atsimenu, ką galėjau pakomentuoti apie pono Mato Maldeikio pasiūlymų turinį per pastaruosius metus. Linkėčiau susitelkti į komandinį darbą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Pavilionis: paviršutiniška kritika kenkia partijai
Tačiau dabartinio TS-LKD vado kaipmat stojo ginti konservatorius Žygimantas Pavilionis. Anot jo, L. Kasčiūnas savo lyderystę užsitarnavo nuosekliu darbu visoje Lietuvoje, gebėjimu telkti žmones ir aktyviu bendravimu su rinkėjais ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Būtent tai, pasak politiko, lėmė jo užtikrintą pergalę partijos pirmininko rinkimuose[3].
Kartu Ž. Pavilionis kritiškai įvertino dalies kolegų laikyseną, teigdamas, kad paviršutiniški ir nepagrįsti pasisakymai skaldo tiek rinkėjus, tiek pačią partiją. Jo teigimu, vietoje viešos kritikos svarbiau būtų realiais darbais kurti vienybę, o ne gilinti vidines įtampas.
Visgi, tokie Ž. Pavilionio pasisakymai neliko nepastebėti ir pačio M. Maldeikio.
„Dėkui, Žygi. Tavo patarimai man brangūs taip pat kaip ir tavo politinis nuoseklumas“, – kirto M. Maldeikis.
77.lt primena, kad penktadienį pasirodžiusiame Delfi interviu M. Maldeikis neslėpė, kad konservatoriai esą turi lūkestį sėkmės atvejų kituose rinkimuose L. Kasčiūną matyti kaip premjerą. Tačiau pats M. Maldeikis pridūrė, esą partija jau dabar stokoja lyderystės.
Maldeikis suabejojo Kasčiūno tinkamumu eiti ministro pareigas
Tuo tarpu juoda katė per L. Kasčiūno ir M. Maldeikio kelią, panašu, perbėgusi jau gerokai anksčiau. Štai dar 2024-aisiais M. Maldeikis aiškiai demonstravo skeptišką poziciją bendražygio atžvilgiu, teigdamas, kad nepritarė jo skyrimui krašto apsaugos ministru ir nebūtų palaikęs tokios kandidatūros, jei sprendimą būtų tekę tvirtinti Seime[4].
Nors politikas pabrėžė, kad L. Kasčiūnas „nėra joks nacis“, pats paskyrimas, anot jo, buvo žingsnis pavojinga kryptimi, keliantis abejonių dėl demokratinių standartų laikymosi.
M. Maldeikis anuomet teigė, esą demokratinėse valstybėse aukštas pareigas turėtų užimti tik tie, kurių laikysena nekelia abejonių dėl įsipareigojimo demokratijai, o pats L. Kasčiūno paskyrimas, sulaukęs kritikos ir iš dalies koalicijos partnerių bei nevyriausybinių organizacijų, tapo vienu ryškesnių vidinių įtampų konservatorių gretose pavyzdžių.
