Šveicarija atsisako žiaurios praktikos su vėžiagyviais
Vėžiagyviai irgi gali jausti skausmą – būtent dėl šios priežasties Šveicarija nusprendė pakeisti ilgą laiką įprasta laikytą kulinarinę praktiką. Nuo 2018 metų šalyje uždrausta gyvus omarus mesti tiesiai į verdantį vandenį, o prieš juos nužudant privaloma juos apsvaiginti arba nužudyti akimirksniu.
Kartu įvesti ir papildomi reikalavimai jų laikymui bei transportavimui: gyvi vėžiagyviai nebegali būti laikomi ant ledo ar lediniame vandenyje, o turi būti laikomi sąlygose, kuo artimesnėse jų natūraliai aplinkai. Tokiu būdu Šveicarija prisijungė prie platesnės Europos tendencijos, kur vis dažniau peržiūrimi gyvūnų gerovės standartai maisto pramonėje – panašų sprendimą anksčiau buvo priėmusi ir Italija[1].
Šį pokytį paskatino vis didėjantis mokslinių tyrimų kiekis, kurie rodo, kad omarai ir kiti vėžiagyviai nėra tokie „nejautrūs“, kaip manyta anksčiau. Jų nervų sistema leidžia ne tik reaguoti į dirgiklius, bet ir priimti sprendimus, susijusius su išgyvenimu.
Vėžiagyvių apsauga vis dar atsilieka nuo kitų gyvūnų
Profesorius Robertas Elwoodas iš Karalienės universiteto Belfaste teigia, esą remiantis turimais duomenimis, labai tikėtina, kad gyvūnas jaučia skausmą. Jo eksperimentai parodė, kad, pavyzdžiui, atsiskyrėlių krabai, patyrę stiprų elektros šoką, palieka savo kiautą – nors tai jiems yra gyvybiškai svarbi apsauga. Tai rodo ne refleksinę reakciją, o sąmoningą sprendimą išvengti skausmo net ir rizikuojant gyvybe.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad Šveicarijos sprendimas – tik pirmas žingsnis. Pasak R. Elwoodo, vėžiagyviai iki šiol gauna gerokai mažiau apsaugos nei paukščiai ar žinduoliai, nors moksliniai įrodymai apie jų jautrumą vis stiprėja.
Nors Šveicarijoje suvartojamų omarų kiekis nėra didelis, pasauliniu mastu situacija išlieka daug platesnė – kasmet maisto grandinėje naudojami milijardai vėžiagyvių. Todėl šis įstatymas laikomas svarbiu signalu, kad požiūris keičiasi, tačiau kartu aišku, jog diskusija apie gyvūnų kančią tik įgauna pagreitį.
Šios praktikos ketina imtis ir Jungtinė Karalystė
Apie svarstymus įvesti tokius ribojimus dar 2025-ųjų pabaigoje prabilo ir Jungtinė Karalystė, o dabar šie planai virsta konkrečiais sprendimais – šalyje ketinama uždrausti gyvų omarų virimą. Nors ši praktika vis dar taikoma kai kuriuose restoranuose, britų valdžia remiasi jau 2022 metais priimtu sprendimu, kuriuo vėžiagyviai, tokie kaip omarai ir krabai, pripažinti jaučiančiomis būtybėmis[2].
Naujoje gyvūnų gerovės strategijoje aiškiai numatoma, kad toks žudymo būdas nebebus laikomas priimtinu, o kartu planuojama stiprinti ir bendrą gyvūnų apsaugos sistemą.
Šis žingsnis laikomas vienu ambicingiausių Jungtinės Karalystės gyvūnų gerovės politikos pokyčių per pastaruosius metus. Valdžia siekia ne tik uždrausti žiaurias praktikas, bet ir užtikrinti, kad aukštesni standartai būtų taikomi visoje tiekimo grandinėje – nuo restoranų iki ūkių.
Tuo pat metu pabrėžiama, kad sprendimai bus derinami su ekonominiais interesais, siekiant išlaikyti sąžiningas konkurencines sąlygas šalies viduje ir apsaugoti vietos gamintojus nuo galimo spaudimo iš žemesnius standartus taikančių rinkų.
Pristatyta gyvūnų gerovės reforma
Kartu Jungtinė Karalystė pristatė ir vieną ambicingiausių per pastaruosius dešimtmečius gyvūnų gerovės reformų planą, kuriuo siekiama iš esmės pagerinti naminių, ūkinių ir laukinių gyvūnų gyvenimo sąlygas. Naujoji strategija numato uždrausti žiaurią „šuniukų fermų“ praktiką, kai šunys veisiami prastomis sąlygomis, taip pat stiprinti kovą su nelegaliu gyvūnų gabenimu ir griežtinti atsakomybę už išpuolius prieš ūkių gyvulius[3].
Vyriausybė pripažino, kad dabartiniai teisės aktai nebeatitinka realybės ir palieka spragų, kuriomis naudojasi nesąžiningi veikėjai, todėl planuojami sisteminiai pokyčiai, apimantys tiek veisimą, tiek gyvūnų laikymo sąlygas.
Strategija taip pat numato reikšmingus pokyčius ūkiuose ir gamtoje – planuojama atsisakyti narvų vištoms dedeklėms, riboti kiaulių laikymą ankštose garduose, uždrausti spąstus bei vadinamąją „pėdsekystės medžioklę“, laikomą priedanga nelegaliai veiklai.
Gyvūnų apsaugos organizacijos šiuos planus vertina kaip ilgai lauktą proveržį, galintį pagerinti milijonų gyvūnų gyvenimą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausias etapas dar priešakyje – realus šių pažadų įgyvendinimas. Vyriausybė tikina, kad strategija bus įgyvendinta iki 2030 metų, bendradarbiaujant su ūkininkais, verslu ir gyvūnų gerovės organizacijomis.
