Dėl karo Irano regione stringa tiekimas ir sparčiai brangsta žaliavos
Estijos darbdavių konfederacija perspėja, kad karo tarp Jungtinių Valstijų ir Irano pasekmės jau smarkiai veikia šalies ekonomiką. Apie tai praneša Estijos visuomeninio transliuotojo ERR naujienų tarnyba, remdamasi verslo organizacijos kreipimusi į vyriausybę.
Pasak darbdavių, uždarytas Hormūzo sąsiauris sumažino ne tik naftos ir naftos produktų tiekimą, bet ir kitų svarbių žaliavų pasiūlą pasaulio rinkose. Tarp jų – trąšos, aliuminis, taip pat helis, naudojamas puslaidininkių gamyboje. Dėl to kyla ne tik gamybos kaštai, bet ir trikdoma logistika.
ERR cituojamas konfederacijos vadovas Hando Sutteris teigė, kad verslo signalai iš skirtingų regionų yra itin nerimą keliantys. „Ką tik grįžau iš Hapsalu, iš vieno stambių ten veikiančių darbdavių, ir vaizdas buvo dar tamsesnis nei tai, ką girdėjome čia. Jie išvardijo visas medžiagas. Kainos visur pakilo nuo 25 iki 100 procentų, be to, prisidėjo papildomi logistikos ir tiekimo trikdžiai“, – sakė H. Sutteris.[1]
Jo teigimu, sutrikimai apima daugelį sektorių – nuo plastiko ir maisto pramonės iki informacinių technologijų. Problemos kyla tiek dėl žaliavų trūkumo, tiek dėl pabrangusių energijos išteklių ir transporto.
Viešieji projektai gali sustoti, nes sutartys nebeatitinka realių kainų
Didžiausią nerimą darbdaviai reiškia dėl jau sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių. Jų vertinimu, daugelis projektų tampa ekonomiškai nebeįgyvendinami, nes žaliavų ir energijos kainos per trumpą laiką išaugo daug kartų.
Net ir tais atvejais, kai sutartyse numatytos kainų korekcijos, jos, darbdavių teigimu, nepadengia realaus sąnaudų augimo. Dėl to dalis įmonių gali susidurti su situacija, kai vykdyti įsipareigojimus tampa nuostolinga arba net neįmanoma.
Kaip vienas didžiausių rizikos pavyzdžių minimas „Rail Baltica“ projektas. Pasak darbdavių atstovų, ypač pažeidžiami yra subrangovai, kurie neturi finansinių rezervų atlaikyti tokių kainų šuolių. Jei situacija nesikeis, daliai jų gali grėsti bankrotas.
Organizacija siūlo valstybei švelninti požiūrį į tokias sutartis: neskirti baudų, leisti peržiūrėti kainas arba, jei reikia, skelbti naujus konkursus. Taip pat siūloma ateities sutartyse numatyti lankstesnius kuro kainų indeksavimo mechanizmus.
Verslas ragina valdžią ruoštis krizei ir svarstyti pagalbą įmonėms
Darbdavių konfederacija ragina Estijos valdžią imtis išankstinių veiksmų ir ruoštis galimai ilgalaikei krizei. Vienas iš siūlymų – įsteigti nuolatinį krizių valdymo komitetą, kuriame dalyvautų ir verslo atstovai.
Taip pat siūloma svarstyti finansines priemones: mažinti arba laikinai atsisakyti delspinigių už mokesčių skolas, teikti garantijas sunkumų patiriančioms įmonėms. Verslas signalizuoja, kad daliai sektorių gali prireikti realios valstybės pagalbos.
Kartu pabrėžiama, kad būtina ruoštis ir energetiniams iššūkiams. Jei dujų kainos išliks aukštos, Estijai gali tekti plačiau naudoti skalūnų energetiką, siekiant užtikrinti elektros tiekimą žiemos metu.
Darbdaviai taip pat atkreipia dėmesį į konkurenciją regione. Jei kaimyninės šalys imtųsi aktyviau remti savo verslą ar mažintų degalų mokesčius, Estija, jų vertinimu, turėtų reaguoti, kad neprarastų konkurencingumo.
Tarptautinės prognozės rodo, kad krizė gali užsitęsti ir dar labiau didinti kainas
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozes, o pagrindinė to priežastis – karo Irano regione sukelti energetikos rinkų sutrikimai. Fondo vertinimu, net ir geriausiu scenarijumi naftos kainos stabilizuosis tik vėliau šiais metais, o blogesniu atveju aukštos kainos gali išlikti ir ilgiau.
TVF vyriausiasis ekonomistas Pierre’as-Olivieris Gourinchasas pabrėžia, kad situacija išlieka itin trapi. „Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir didelė žala svarbiems energetikos objektams Artimuosiuose Rytuose padidino didelės energetikos krizės tikimybę, jei netrukus nebus rastas ilgalaikis sprendimas“, – teigė jis.[2]
Pasak fondo, blogiausiu scenarijumi energijos tiekimo sutrikimai gali tęstis ir kitais metais, o tai reikštų dar didesnį spaudimą ekonomikai. Tokiu atveju pasaulio ekonomikos augimas galėtų sulėtėti iki maždaug 2 procentų, o infliacija viršyti 6 procentus.
Augančios degalų kainos jau keičia vartotojų elgseną – vis daugiau žmonių svarsto alternatyvas, ypač elektromobilius. Panašios tendencijos fiksuojamos skirtinguose regionuose, o tai rodo, kad energetikos krizė ima veikti ne tik verslą, bet ir kasdienius žmonių sprendimus.
Dar kovą ekonomistai Lietuvoje perspėjo, kad užsitęsęs karas gali smarkiai išauginti kainas
Apie galimą ilgalaikį karo poveikį dar anksčiau kalbėjo ir Lietuvos ekonomistai. Kaip skelbė LRT, jei konfliktas Irane užsitęstų, Lietuva galėtų tapti viena brangiausių šalių Europos Sąjungoje, o didžiausią smūgį pajustų vartotojai.
Ekonomistų vertinimu, pagrindinė rizika – energijos išteklių brangimas, kuris persiduoda visai ekonomikai. Dėl to kyla ne tik degalų kainos, bet ir maisto produktų savikaina, o tai tiesiogiai veikia gyventojų kasdienes išlaidas.
„Mes iš tikrųjų jau nebe vejamės, o tolstam nuo vidurkio. Nes vėlgi, Lietuvoje maistų kainų augimas, ko gero, bus ženkliai spartesnis negu kitose ES šalyse“, – yra sakęs „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak jo ir kitų ekonomistų, net ir augant atlyginimams, žmonių perkamoji galia gali negerėti. Kitaip tariant, gyventojai gali jausti, kad uždirba daugiau, tačiau realiai gali įpirkti mažiau nei anksčiau.[3]
