Du lietuviai nuteisti dėl šnipinėjimo Baltarusijai
Klaipėdoje paskelbtas nuosprendis atskleidė ne tik šnipinėjimo mastą, bet ir tai, kaip giliai priešiškos žvalgybos gali infiltruotis į Lietuvos struktūras. Du Lietuvos piliečiai pripažinti kaltais dėl šnipinėjimo Baltarusijai, o, kaip pabrėžia Krašto apsaugos ministerija (KAM), šios veiklos išaiškinimas tapo reikšmingu žvalgybos darbo rezultatu.
„Nuteisti asmenys vykdė šnipinėjimą rinkdami informaciją apie Lietuvos ir sąjungininkų karinę techniką ir ginkluotę, jos gabenimą, dislokacijos vietas. Šis atvejis išskirtinis tuo, jog vienas iš nuteistųjų, siekdamas tikslingai rinkti Baltarusijos GRU dominančią informaciją, įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, dalyvavo LŠS ir tarpinstitucinėse pratybose.“ – nurodė KAM[1].
Pasak KAM, tai ne pavienis ar atsitiktinis atvejis, o aiškiai suplanuota veikla, orientuota į jautrios informacijos rinkimą ir sisteminį jos perdavimą. Tokia taktika leidžia priešiškoms valstybėms ne tik stebėti karinę infrastruktūrą, bet ir geriau suprasti jos veikimo principus bei galimas silpnąsias vietas.

Šnipinėjimas prasideda nuo artimiausios aplinkos?
Ministerija taip pat įspėjo, kad šnipinėjimas dažnai vyksta per žmones. Jau užverbuoti asmenys gali būti įtraukiami į naujų agentų paiešką, renkant informaciją apie savo aplinką – kolegas, artimuosius ar pažįstamus. Vertinami jų įpročiai, pažiūros, net asmeninės silpnybės, kurios gali būti išnaudotos spaudimui ar verbavimui.
„Raginame asmenis, kontaktavusius su priešiškomis užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis, kreiptis į Lietuvos žvalgybos institucijas, tokiu būdu ne tik pasinaudoti galimybe būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir prisidėti užkardant planuojamas ir vykdomas nusikalstamas veikas.“ – pridūrė ministerija.
KAM priminė, kad įstatymai numato galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės tiems, kurie laiku praneša apie tokio pobūdžio veiklą. Pasak institucijos, visuomenės budrumas ir bendradarbiavimas su žvalgybos tarnybomis išlieka vienu svarbiausių veiksnių užkertant kelią panašioms grėsmėms ateityje.
Pora beveik dešimtmetį praleis už grotų
Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį paskelbė nuosprendį šnipinėjimo byloje, kurioje du Lietuvos piliečiai pripažinti kaltais veikę Baltarusijos karinės žvalgybos naudai. Mindaugui Januičiui skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, o Tatjanai Beleckajai – 6 metai ir 6 mėnesiai, nors prokuratūra jai siūlė griežtesnę bausmę[2].
Teismas konstatavo, kad jie veikė organizuotai, pasiskirstę vaidmenimis ir siekdami finansinės naudos. Nustatyta, kad už šnipinėjimą pora gavo ne mažiau kaip 8,5 tūkst. eurų, kurie bus konfiskuoti valstybės naudai, kartu su dalimi turto, įskaitant automobilį, naudotą nusikalstamai veiklai.
Tyrimo duomenimis, nuo 2022 metų pavasario iki 2023 metų lapkričio jie Lietuvoje ir Latvijoje rinko bei perdavinėjo Baltarusijos GRU dominančią informaciją apie Lietuvos kariuomenę, Šaulių sąjungą, NATO technikos dislokaciją, strateginius objektus ir net Baltarusijos opozicijos veiklą.
Duomenys buvo renkami stebint objektus, fiksuojant pratybas ir naudojant technines priemones, o vienas iš kaltinamųjų tam tikslui buvo įstojęs į Šaulių sąjungą. Nors perduota informacija nebuvo įslaptinta, pareigūnai pabrėžia, kad ji turėjo strateginę vertę ir galėjo būti naudojama planuojant priešiškas operacijas prieš Lietuvą.

Rusijai šnipinėjo ir konservatorių partijos narys
Tuo tarpu pernai metais Šiaulių apygardos teismas 82 metų Eduardą Manovą pripažino kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos karinei žvalgybai GRU ir skyrė jam 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad jis veikė organizuotoje grupėje, naudojo šifravimo ir ryšio įrangą, o užduotis gaudavo per radijo kanalus.
Nuo 2021 iki 2024 metų jis rinko neįslaptintą, tačiau jautrią informaciją apie Lietuvos politiką, gynybą, NATO pratybas ir ginkluotę, kuri, teisėsaugos vertinimu, buvo vertinga Rusijai.
Pats E. Manovas kaltės nepripažino ir teigė veikęs Ukrainos naudai, tačiau teismas šią versiją atmetė. Buvęs TS-LKD narys ir tremtinys po tyrimo buvo pašalintas iš partijos, o byla nagrinėta uždarai, siekiant apsaugoti žvalgybos metodus.