Gelbėjimo darbai ir prevencija įtvirtinami kaip atskira sistemos dalis
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų sistema yra svarbi nacionalinės krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos dalis, todėl jos stiprinimas tiesiogiai siejamas su visuomenės ir valstybės saugumu.
Pasak ministro, priešgaisrinės pajėgos turi būti pasirengusios efektyviai veikti, reaguoti į didelio masto gaisrus, dirbti sudėtingomis sąlygomis ir užtikrinti gaisrų gesinimo bei žmonių ir turto gelbėjimo darbus. Jis sakė: „Priešgaisrinės pajėgos turi būti pasirengusios efektyviai veikti – reaguoti į didelio masto gaisrus, veikti sudėtingose situacijose, užtikrinant gaisrų gesinimo ir žmonių bei turto gelbėjimo darbus. Vyriausybės patvirtintais pakeitimais siekiame sudaryti sąlygas tolygiam visų lygių priešgaisrinių komandų tinklui, didesnio sistemos veiksmingumo ir geresnio gyventojų bei jų turto apsaugos užtikrinimo“.
Įstatymo nauja redakcija taip pat numato aiškiai įteisinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus žmonių ir turto gelbėjimo darbus. Gaisrų prevencijos organizavime turėtų dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei visuomenė, o vidaus reikalų ministrui būtų pavesta tvirtinti valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą.
Teisinis reguliavimas derinamas prie pasikeitusios veiklos struktūros
Poreikis atnaujinti teisinį reguliavimą grindžiamas Vyriausybės programa, kurioje numatyta siekti geresnio reagavimo į įvykius, racionalesnio ugniagesių gelbėtojų komandų ir savivaldybių ugniagesių komandų išdėstymo bei jų sukomplektavimo.
Pažymima, kad nuo 2019 metų gelbėjimo darbų skaičius viršija gaisrų gesinimo darbų skaičių, tačiau galiojančiame įstatyme iki šiol nėra nuostatų dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ne gaisro metu atliekamų gelbėjimo darbų. Ši spraga ir tampa viena iš priežasčių siūlomiems pakeitimams.
Pakeitimais numatoma sudaryti sąlygas pajėgų tinklą tobulinti remiantis rizikos vertinimu ir objektyviais kriterijais, o valstybinės ir savivaldybių priešgaisrinių pajėgų skaičių bei išsidėstymą teritorijoje pavesti nustatyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui. Šiuo metu Lietuvoje priešgaisrinių pajėgų tinklą sudaro 269 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos ir 93 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komandos, o jų išdėstymas iki šiol grindžiamas istoriniu principu.
Griežtinama atsakomybė ir stiprinama kontrolė
Įstatymų pakeitimais griežtinama administracinė atsakomybė už priešgaisrinės saugos reikalavimų ar taisyklių pažeidimus, nes dabar galiojančios baudos daugelį metų neperžiūrėtos ir tapo neadekvačiai mažos bei neatgrasančios nuo pažeidimų.
Taip pat numatoma suteikti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams teisę naudojant vaizdo ir garso įrašymo įrangą fiksuoti svarbius įrodymus, patikrinimų eigą ir kitą su priešgaisrinės priežiūros įgyvendinimu susijusią informaciją. Tai siejama su pažeidimų fiksavimu, korupcijos prevencija ir skaidrumo didinimu.
Siekiant stiprinti daugiabučių gyvenamųjų namų priešgaisrinę saugą, tikslinamos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų teisės ir pareigos. Numatomos ir patirtų išlaidų už gesinimo ar gelbėjimo darbams panaudotą turtą kompensacijos gyventojams ir organizacijoms.
Įgyvendinimas numatytas nuo 2027 metų, dalis nuostatų įsigaliotų anksčiau
LR Seimui pritarus, Vyriausybės patvirtinti įstatymų pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., o dalis su darbuotojų reikalavimais susijusių nuostatų įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.
Nutarta, kad 2027-2029 metų laikotarpiu, atsiradus galimybei skirti papildomų lėšų, įstatymui įgyvendinti papildomai būtų skiriama 11,82 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos gelbėjimo įrangai, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų stiprinimui, prevencinėms veikloms ir bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Lietuvoje gaisruose žuvusių žmonių rodiklis, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, 2019-2023 metais sumažėjo daugiau kaip tris kartus, tačiau vis dar lieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Pagrindine žūčių gaisruose priežastimi išlieka neatsargus rūkymas, todėl, kaip pažymima, ir toliau turi būti skiriamas ypatingas dėmesys gaisrų prevencijai, institucijų atsakomybėms stiprinti ir visos priešgaisrinės saugos sistemos veiksmingumui didinti.
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.
