Ansamblis „Lietuva“ pristato naują kūrinį su šiuolaikiškais įvaizdžiais
Ansamblis „Lietuva“ šią premjerą pateikia kaip naujieną, kurioje susitinka nauji įvaizdžiai ir šiuolaikiški potyriai. Taip kūrinys pristatomas kaip skirtas ir ilgamečiams gerbėjams, ir tiems, kurie atranda ansamblio kūrybinius eksperimentus.
Spektaklio pasakojimas remiasi Jono Meko ir išeivijos autorių tekstais
Muzikinis pasakojimas ir pjesė įkvėpti Jono Meko bei kitų išeivijos lietuvių autorių tekstų. Kūrinio centre yra istorija apie šiuolaikinį žmogų, Homo asfaltus, gyvenantį didmiesčio ritmu, praradusį ryšį su žeme ir ieškantį savęs globaliame pasaulyje.
Tekste pabrėžiama, kad miesto ir kaimo priešprieša lietuvių literatūroje nėra nauja, tačiau šiandien į ją tarsi iš naujo prabyla bežemių kūryba. Įvardijami Antano Škėmos „Balta drobulė“, Alfonso Nyka-Niliūno „Eldorado“ ir Kazio Bradūno „Donelaičio kapas“, pristatomi kaip kūriniai, atpažįstami nuo vyresniųjų klasių mokyklos.
Muzikinį spektaklį kuria kompozitorius Dominykas Digimas, režisierė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė, scenarijaus ir libreto autorė Lina Laura Švedaitė, kostiumų dailininkė Izabelė Narečionytė ir dirigentas Egidijus Kaveckas. Atlikėjais nurodomi valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras ir orkestras.
Tarp solisčių įvardijamos Smiltė Murencevaitė-Janušienė ir Ieva Granickienė, o prie atlikėjų priduriama ir daugiau dalyvių.
Kelionė nuo šiuolaikinio žmogaus prie archajiško garso baigiasi Birštone
Pasakojime nurodoma, kad Homo asfaltus praradęs gebėjimą jausti ir nebejaučia net naujos gyvybės savo pilve. Būtent nėštumas, įvardytas kaip nauja pradžia, sužadina žmogų pradėti iš naujo ir pasaulio pabaigą paversti pasaulio pradžia, kurioje kalba ir žodis išnyksta, o lieka tik archajiška muzika.
Taip premjera apibūdinama kaip muzikinė kelionė nuo šiandien atgal į praeitį, prie tautinio paveldo, dainų ir instrumentų, iki vietos, kur žodis nebeegzistuoja ir lieka tik garsas.
Birštono savivaldybės informacija.
