Mieste iškabinti netikėti ženklai skirti ne dekoracijai, o lietuvių kalbos mokymuisi
Vilniaus centre ir prie judresnių vietų gyventojai šiomis dienomis gali pastebėti neįprastus ženklus – didelius, ryškius „lipnius lapelius“, primenančius namuose naudojamą mokymosi metodą. Jie atsirado tokiose vietose kaip Stanislovo Moniuškos skveras ar Karaliaus Mindaugo stotelė.
Ant šių lapelių pateikiami paprasti lietuviški žodžiai ir jų vertimai į kitas kalbas. Pavyzdžiui, galima pamatyti užrašus „stotelė“, „medis“, „muziejus“ ar „bažnyčia“. Šalia pateikiami vertimai anglų, rusų ar kitomis kalbomis, kad užsienio kilmės gyventojai galėtų lengviau suprasti reikšmes.[1]
Ši iniciatyva paremta paprastu principu, kurį daugelis naudoja mokydamiesi kalbų namuose – klijuoti lipnius lapelius su daiktų pavadinimais. Vilnius šį metodą perkėlė į viešąsias erdves, kad mokymasis vyktų natūraliai, kasdienėje aplinkoje.
Kaip savo socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Vilniaus meras Valdas Benkunskas, tai nėra atsitiktinė vizualinė akcija, o kryptingas kvietimas pradėti mokytis lietuvių kalbos.
Savivaldybė siekia paskatinti užsieniečius mokytis kalbos ir lengviau integruotis
Vilniaus miesto savivaldybė šią iniciatyvą sieja su platesne užsieniečių integracijos politika. Mieste gyvena dešimtys tūkstančių užsienio kilmės gyventojų, todėl kalbos mokėjimas laikomas svarbia sąlyga pilnaverčiam gyvenimui.
„Pagalvojome, kad toks metodas gali veikti ne tik namuose, bet ir miesto mastu“, – savo įraše teigė V. Benkunskas.
Jis taip pat akcentavo, kad iniciatyva skirta ne tik patraukti dėmesį, bet ir paskatinti realius veiksmus. „Ir žinokite – tai ne šiaip dekoracijos, o kvietimas užsienio kilmės gyventojams pradėti mokytis lietuvių kalbos“, – rašė sostinės meras.
Savivaldybė pabrėžia, kad pradėti siūloma nuo paprasčiausių žodžių, be sudėtingų taisyklių. Tokiu būdu siekiama sumažinti barjerą tiems, kurie dar tik svarsto pradėti mokytis lietuviškai.
Kartu su iniciatyva pristatoma ir platforma, kur galima mokytis įvairiais būdais
Kartu su vizualine kampanija gyventojai gali naudotis ir specialia platforma askalbu.lt, kur vienoje vietoje pateikiamos skirtingos lietuvių kalbos mokymosi galimybės.[2]
Šiame puslapyje siūlomos tiek mokamos, tiek nemokamos alternatyvos: individualios ar grupinės pamokos su mokytojais, akademiniai kursai, nuotolinis mokymasis bei neformalios veiklos. Dalis programų skirta ne ES piliečiams, o kai kurios finansuojamos iš integracijos fondų.
Taip pat planuojamos iniciatyvos, kurios padeda mokytis per praktiką – pavyzdžiui, susitikimai su vilniečiais ar kalbos klubai, kuriuose dalyviai gali bendrauti lietuviškai kasdienėmis temomis.
Savivaldybės pateikiamais duomenimis, susidomėjimas jau dabar yra didelis: per pirmąsias registracijos dienas šimtai žmonių išreiškė norą mokytis lietuvių kalbos, o tūkstančiai užsiprenumeravo naujienas apie kursus.
Vilnius šią kryptį pristato kaip ilgalaikę – tikimasi, kad kalbos mokymasis taps natūralia miesto gyvenimo dalimi, o tokios iniciatyvos padės užsienio kilmės gyventojams lengviau įsilieti į bendruomenę.
Kas dešimtas vilnietis – užsienietis, o dalis jų nemoka lietuvių kalbos
Sostinėje šiuo metu gyvena apie 76–78 tūkst. užsienio kilmės gyventojų – tai sudaro maždaug kas dešimtą miesto gyventoją. Tačiau, remiantis „International House Vilnius“ ir kitų institucijų duomenimis, maždaug trečdalis jų lietuvių kalbos visai nemoka.
Savivaldybė pastaruoju metu aktyviai skatina kalbos mokymąsi ir teigia matanti realų susidomėjimą. Per pirmąsias iniciatyvos dienas į lietuvių kalbos mokymosi programas užsiregistravo apie 600 žmonių, dar 2 700 užsiprenumeravo su kursais susijusias naujienas, o specialiai sukurta platforma sulaukė apie 15 tūkst. apsilankymų.
Vilniaus miesto taryba yra patvirtinusi užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, kuriame lietuvių kalbos mokėjimas įvardijamas kaip viena svarbiausių sąlygų sėkmingai integracijai. Šiam tikslui ir susijusioms priemonėms numatyta skirti apie 4,3 mln. eurų.
Kartu svarstomi ir griežtesni sprendimai – sostinės meras yra užsiminęs apie galimybę ateityje reikalauti bent A2 lygio lietuvių kalbos žinių norint pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje.[3]
