Seimas leido Saulių Skvernelį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o pats politikas tam neprieštaravo
Ketvirtadienį Seimas panaikino Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę. Už tokį sprendimą balsavo 102 parlamentarai, vienas buvo prieš, du susilaikė. Pats S. Skvernelis dar anksčiau buvo paprašęs, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta supaprastinta tvarka.
Tai reiškia, kad teisėsauga dabar gali toliau tęsti procesą ir spręsti dėl oficialių įtarimų pareiškimo. Iki šiol S. Skvernelis viešai kartojo, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau kartu pabrėžė norintis turėti visas teisines galimybes gintis jau būdamas pilnaverčiu proceso dalyviu.
Kalbėdamas Seimo salėje politikas sakė, kad ši diena jam svarbi ne politiškai, o asmeniškai ir teisiškai. „Tikrai nėra lengva situacija šiandien čia stovėti, bet yra kaip yra. Ši diena svarbi mano kitame gyvenimo etape, tiesiog įgyti galimybę teisinėje valstybėje teisinėmis priemonėmis ginti savo teises“, – Seime sakė Saulius Skvernelis.
Jis taip pat aiškino, kad iki šiol, turėdamas specialų statusą, iš esmės galėjo tik viešai atremti gandus ir įvairią apie jį skleidžiamą informaciją. Todėl balsavimą dėl neliečiamybės panaikinimo jis įvardijo kaip būtiną žingsnį, kad galėtų gintis ne politinėje erdvėje, o teisiniame procese.
Pats Saulius Skvernelis kalbėjo apie nekaltumo prezumpciją, politinės karjeros pabaigą ir brangią gynybą
Svarbiausias S. Skvernelio akcentas jo kalboje buvo ne tik pats balsavimas, bet ir tai, kaip Lietuvoje veikia viešas teismas dar iki oficialių įtarimų. Jis teigė, kad šalyje vis dar stringa nekaltumo prezumpcijos principas, nes žmogus viešai pasmerkiamas dar iki tol, kol tampa įtariamuoju.
„Daugiau nei 35 metus turime atkurtą valstybę, mes vis kuriame teisinę valstybę, bet pagrindinio principo vis tiek mums nepavyksta įteisinti ir įgyvendinti, tai yra nekaltumo prezumpcijos. Nors šiandien aš stoviu prieš jus dar nebūdamas net įtariamasis ir, teoriškai žiūrint, dar gali būti, kad juo ir nebūčiau. Bet esu jau nuteistas, tapęs ir įtariamuoju, ir kaltinamuoju, ir teisiamuoju, ir nuteistuoju“, – sakė Saulius Skvernelis.
Politikas taip pat pareiškė, kad jo politinė karjera jau baigta. Pasak jo, tai įvyko ne šią savaitę ir ne balsavimo dieną, o tada, kai vasarį buvo atlikti pirmieji procesiniai veiksmai. S. Skvernelis sakė, kad po tokių įvykių politiškai atsitiesti jau beveik neįmanoma, o galbūt ir nebeverta.
Kartu jis paaiškino, kodėl kol kas neketina atsisakyti Seimo nario mandato. Jo argumentas paprastas – teisinė gynyba kainuoja brangiai, todėl reikia stabilių pajamų. Tai jis viešai pasakė ir Seimo salėje, ir vėliau komentuodamas žurnalistams.
Generalinė prokurorė Seime išdėstė įtarimų pagrindą, bet pats politikas kaltę neigia
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kreipdamasi į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo, nurodė, kad surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog S. Skvernelis nuo 2025 metų birželio iki 2025 metų lapkričio 12 dienos galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais. Tuo metu jis ėjo Seimo pirmininko pareigas.
Prokuratūros versija yra tokia: pinigai S. Skverneliui esą buvo perduodami per jo tuometę patarėją Agnę Silickienę, kuri tuo pačiu metu dirbo ir Augalininkystės tarnyboje. Už tai, kaip teigia prokuratūra, tuometis Seimo pirmininkas galėjo žadėti pasinaudoti savo pareigomis tam, kad poste liktų Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko, taip pat padėti sprendžiant klausimus dėl tarnybos veiklos ir darbuotojų.
Pats S. Skvernelis kaltę neigia, o galutinių teisinių išvadų šioje stadijoje dar nėra.
Byla yra platesnė nei vieno politiko istorija. Ji siejama su didesniu korupcijos tyrimu Augalininkystės tarnyboje, todėl S. Skvernelio atvejis šiuo metu yra ir asmeninė, ir platesnė politinė bei teisinė istorija.
