Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė: VRK per nustatytą terminą nepriėmė sprendimo dėl referendumo iniciatyvos
Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė, kuriai atstovauja Nendrė Černiauskienė, Gediminas Ustinavičius ir Zigmas Vaišvila, išplatino pranešimą, jog šių metų vasario 13 dieną kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama įregistruoti referendumą dėl naujo karinio poligono Lietuvoje.
Siūlomas klausimas – „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje?“ su atsakymo variantais „TAIP“ arba „NE“. Kaip nurodoma iniciatyvinės grupės išplatintame pranešime, VRK paprašė pašalinti pateikto prašymo trūkumus.[1]
Anot grupės, trūkumai buvo ištaisyti – parašai surinkti iš naujo ir kovo 16 dieną pakartotinai pateikti komisijai. Tačiau, anot iniciatyvinės grupės, nuo to momento sprendimas dėl iniciatyvos nebuvo priimtas.
Pagal Referendumo konstitucinį įstatymą, VRK tokį sprendimą turi priimti per 15 darbo dienų posėdyje. Iniciatyvinės grupės vertinimu, šis terminas baigėsi balandžio 7 dieną.
Dėl VRK veiksmų kreiptasi į teismą, sprendimas gali būti įpareigojantis
Dėl, iniciatyvinės grupės teigimu, nepriimto sprendimo per įstatyme numatytą laiką, buvo kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Skundas priimtas nagrinėti, o teismo posėdis numatytas balandžio 29 dieną. Teismui konstatavus VRK neveikimą, komisija sprendimą turėtų įgyvendinti per 5 darbo dienas.
VRK savo pozicijos šiuo klausimu kol kas viešai nepateikė.
Poligonų plėtra Lietuvoje vyksta augant visuomenės ir politikų diskusijoms
Referendumo iniciatyva atsirado platesniame kontekste, kai Lietuvoje svarstomi naujų karinių poligonų projektai.
Seimas jau yra pritaręs Kapčiamiesčio poligono steigimo projektui po svarstymo stadijos. Numatyta, kad teritorija Lazdijų rajone siektų apie 14,6 tūkst. hektarų, joje būtų įrengtos tiek karinio mokymo, tiek kovinio šaudymo zonos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra teigęs, kad toks poligonas reikalingas stiprinant kariuomenės pajėgumus ir užtikrinant sąjungininkų buvimą Lietuvoje. Pasak jo, miškams „pavojaus tikrai nėra“, o kirtimai būtų vykdomi tik tiek, kiek būtina infrastruktūrai įrengti.
Tuo metu dalis visuomenės tokiems planams nepritaria. Antradienį prie Seimo vykusiame proteste susirinko apie 300 žmonių, kurie reiškė susirūpinimą dėl galimos žalos miškams ir ragino sprendimus priimti įvertinus poveikį aplinkai bei įtraukiant vietos bendruomenes.
