Rezoliucijos šalininkai teigia, kad prezidentas veikė viršydamas konstitucinius įgaliojimus
JAV Senatas dar kartą atmetė rezoliuciją, kuria siekta apriboti prezidento Donaldo Trumpo galias vykdyti karinius veiksmus prieš Iraną. Balsavimas baigėsi 47 prieš 52, daugiausia laikantis partinių linijų – respublikonai rezoliuciją atmetė, išskyrus vieną balsą, o tarp demokratų taip pat buvo vienas prieštaravęs.[1]
Tai jau ketvirtas toks bandymas nuo konflikto pradžios, o įstatymų leidėjai žada teikti rezoliuciją kas savaitę. Šis balsavimas buvo pirmasis po dviejų savaičių paliaubų paskelbimo, tačiau derybos Pakistane kol kas nepasiekė ilgalaikio susitarimo.
Rezoliucijos šalininkai teigia, kad prezidentas veikė viršydamas konstitucinius įgaliojimus, nes JAV Konstitucija suteikia teisę skelbti karą būtent Kongresui, o prezidentas gali imtis veiksmų tik esant tiesioginei grėsmei.
Konfliktas su Iranu kelia politinę įtampą Vašingtone ir klausimus dėl valdžių balanso
Diskusijos Senate atskleidė gilų susiskaldymą dėl karo teisėtumo ir vykdymo. Demokratų senatorius Chrisas Murphy konfliktą pavadino „netinkamai valdomu karu“, kuris nepasiekė deklaruotų tikslų ir kainuoja milijardus dolerių kas savaitę.
Murphy taip pat kritikavo respublikonų vadovybę dėl kontrolės stokos, pabrėždamas, kad „yra nepaprasta, jog Senato respublikonų vadovybė atsisako vykdyti bet kokią priežiūrą karo, kuris kainuoja milijardus dolerių kiekvieną savaitę ir jau pareikalavo daugiau nei dešimties amerikiečių gyvybių“.
Tuo tarpu rezoliucijos oponentai teigė, kad prezidentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą veikti. Vienas iš jų pareiškė: „Jis ne tik turi teisę tai daryti, jis turi pareigą. Jis davė priesaiką ginti Jungtinių Valstijų žmones.“
Hormuzo sąsiaurio blokada tampa nauju įtampos eskalacijos tašku
JAV karinės pajėgos tęsia Irano uostų blokadą Hormuzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio energetikos koridorių. JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad per pastarąsias 48 valandas nė vienas laivas neįplaukė ir neišplaukė iš Irano uostų, o devyni laivai pakluso nurodymams apsisukti.
JAV karinis jūrų laivynas įspėjo, kad laivai, bandantys patekti į Irano uostus ar iš jų išplaukti, gali būti sulaikyti ir tikrinami. Tai rodo aiškų ekonominio spaudimo didinimą, kuris papildomai komplikuoja ir taip įtemptą situaciją regione.
Irano karinė vadovybė perspėjo, kad tokie veiksmai gali pažeisti paliaubas. Revoliucinės gvardijos generolas Ali Abdollahi pareiškė, kad blokada gali tapti „paliaubų pažeidimo pradžia“, jei JAV tęs šią politiką.
Artėjantis 60 dienų terminas gali priversti JAV keisti karo strategiją
Pagal 1973 metų Karo galių įstatymą, JAV Kongresas privalo patvirtinti karinius veiksmus per 60 dienų nuo jų pradžios arba suteikti papildomą 30 dienų pratęsimą. Priešingu atveju prezidentas privalo pradėti pajėgų išvedimą.
Šis terminas artėja balandžio pabaigoje ir gali tapti esminiu politiniu lūžio tašku. Net jei rezoliucijos būtų priimtos, prezidentas galėtų jas vetuoti, o veto atmetimui reikėtų dviejų trečdalių balsų – tai laikoma mažai tikėtina.
Tuo pat metu JAV administracija signalizuoja apie galimą derybų atnaujinimą su Iranu, nors oficialaus paliaubų pratęsimo prašymo dar nepateikta. Situacija išlieka neapibrėžta, o kariniai ir diplomatiniai veiksmai vyksta paraleliai.
