Kuo toliau, tuo labiau supranti, kad valdžia girdi tik save
Sausio 14-ąją simbolinėje vietoje – Mokslų akademijos salėje – susirinkusi Lietuvos šviesuomenė kreipėsi į Vyriausybę ir prezidentą, kad Tautai ir valstybei svarbūs Sporto rūmai būtų atkurti svarbiai konferencijų ir kultūros misijai. 300 signatarų, buvusių ministrų, akademikų, kultūrininkų, visuomenės organizacijų vadovų (FB neleido įdėti sąrašo dėl jo apimties) asmeniškai pasirašė ir net pateikė savo asmens kodus ir kontaktus (visgi rašė ne žulikams).
Sausio 18-ąją rezoliucija su parašais perduota institucijoms. Kaip Jūs galvojate, ar tiems visuomenės atstovams kas nors atsakė? NE. Pasirodo, šioms dviems institucijoms negalioja jokios raštvedybos ir bendravimo su piliečiais taisyklės.
Kovo 30-ąją dėl to paties į prezidentą G. Nausėdą ir premjerę I. Ruginienę kreipėsi 53 Nepriklausomybės akto signatarai. Kai vakar Prezidentūroje vyko pasitarimas dėl Sporto rūmų, maniau, kad bus atsakoma į signatarų laišką. Deja, – ne. Tebuvo pakviestas vienas signataras, nes Signatarų klubo prezidentė ir kreipimosi iniciatorė Birutė Valionytė tuose rūmuose „nekviestina“. Matyt, kaip ir kiti valstybės kūrėjai, kurių ir gyvų telikę septynios dešimtys.
TV ekrane bandžiau atpažinti, kas sprendė ir man svarbių rūmų likimą
Atpažinau tik ministrą Budrį. Pasirodo, savo santykį su Tauta prezidentas palaiko per… URM. Susirinkusius pareigūnus siejo bendrybė – NĖ VIENAS iš jų nebuvo matęs Vyriausybės užsakyto (ir APMOKĖTO) Rūmų atgaivinimo projekto. Galėčiau rasti ir dar bendrą vardiklį – NĖ VIENAS iš jų nedalyvavo Sąjūdžio suvažiavime. Nužudyti nepažįstamą ar svetimą simbolį – lengviausia. Tarsi tuščioje erdvėje nuskambėjo Justo Paleckio citata (prof. V.Landsbergio tėvo žodžiai), kad Rūmai – tai „Tautos šventovė“.
O kaip pasielgti su Tautos simboliais – patyrimo jau yra. Juo vakar ir pasinaudojo – nusprendė, kad Rūmus reikia perduoti Vilniaus valdžiai. Juk tai paskutinė „konservatorių salelė“ Lietuvoje ir jie žinos, ką daryti. Valstybės aikštę Lukiškes jau buvo pavertę pliažu – ne be tuometinio vicemero Benkunsko iniciatyvos. Per tą laiką nužengėm toliau į pažangą – Sporto rūmai ir ypač erdvė priešais juos – puiki vieta „nuogalių pliažui“. Štai pagaliau ir atsiras Vilniaus „G taškas“. Šį kartą – už 100 milijonų.
O Lietuva?
O į ją sprendžiantiems nusispjauti. Nusispjauti į šviesuolių, signatarų, nacionalinės premijos laureatų laiškus, gyventojų apklausas, nusispjauti į šviesius prisiminimus. Dabar VALDŽIA yra Lietuvos istorija ir ateitis.
Visai nekaltinu, kad Nausėda tais lemtingais metais įstojo į Komunistų partiją ir dėl to nebuvo Sąjūdžio suvažiavime. Man LKP bilietas netrukdė padėti suvažiavimui styguoti spaudos darbą, o Justui Paleckiui – pranešti delegatams apie Katedros grąžinimą. Svarbu – apie kokią Lietuvą mes kiekvienas galvojom.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
