„Pinigus pasiėmė per vieną dieną“: vilnietis nesupranta, kaip antstoliai galėjo nurašyti visą II pakopos išmoką
Vilnietis sako tikėjęsis, kad nutraukęs II pensijų pakopos kaupimą galės laisvai disponuoti sukauptais pinigais. Tačiau realybė jį nemaloniai nustebino – vos tik lėšos pasiekė sąskaitą, jos dingo.
„Aš galvojau, kad bent dalį pinigų galėsiu pasiimti. Bet viską nurašė per vieną dieną. Net nesupratau, kas įvyko“, – sakė skaitytojas.
Anot jo, su antstoliu buvo sutarta dėl mėnesinių įmokų, todėl toks staigus visos sumos nurašymas sukėlė daug klausimų.
„Mes buvome susitarę mokėti dalimis. Nebuvo jokių areštų sąskaitoje. Ir staiga – viskas nuimta. Kaip taip gali būti?“ – stebėjosi vyras.
Jis taip pat teigia negavęs aiškios informacijos nei iš banko, nei iš antstolio.
„Niekas nepaaiškina normaliai, kur tie pinigai dingo ir kiek man priklausys atgauti. Jausmas toks, kad tiesiog pasiėmė ir tiek“, – pasakojo jis.
Institucijos paaiškina, kad tokie nurašymai gali vykti automatiškai per informacinę sistemą
Pagal Teisingumo ministerijos informaciją, nutraukus II pensijų pakopos kaupimą ir gavus vienkartinę išmoką, ji laikoma piniginėmis lėšomis sąskaitoje, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas.
Tokiu atveju pinigai gali būti nurašomi automatiškai per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, kuri naudojama skoloms dengti.
Tai reiškia, kad net jei žmogus buvo susitaręs dėl mokėjimų dalimis, vienkartinė išmoka gali būti nukreipta skoloms padengti iš karto.
Tačiau įstatyme numatytos ir išimtys – pavyzdžiui, kai asmuo serga sunkia liga, gauna paliatyvią pagalbą arba turi nustatytą didelį nedarbingumą. Tokiais atvejais išieškojimas gali būti negalimas.[1]
Gyventojai suskubo atsiimti pensijų santaupas: išmokėta beveik 3 mlrd. eurų
Nuo 2026 metų pradžios įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai suteikė gyventojams galimybę pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas, o per pirmuosius mėnesius ši galimybė buvo išnaudota itin aktyviai.
Per pirmąjį ketvirtį prašymus pateikė šimtai tūkstančių žmonių, o bendra išmokėta suma siekė apie 2,9 mlrd. eurų. Vidutiniškai vienas gyventojas atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš kurių reikšmingą dalį sudarė investicijų grąža.
Nepaisant to, apie du trečdaliai dalyvių nusprendė likti sistemoje ir toliau kaupti pensijai, o fonduose sukauptas turtas vis dar siekia apie 6,2 mlrd. eurų.[2]
Ekspertai pažymi, kad nors dalis gyventojų pasirinko pasiimti lėšas dabar, ilgalaikėje perspektyvoje kaupimas išlieka svarbi finansinio saugumo dalis, ypač dėl valstybės prisidėjimo ir investicinės grąžos poveikio.
