Nuo šiol institucijų vadovams už informacijos nesuteikimą žurnalistams gresia didesnės baudos
Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimus, kurie numato griežtesnę atsakomybę už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams arba trukdymą jiems dirbti. Sprendimas priimtas balsų dauguma – už balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 3, dar 10 susilaikė.
Pagal naują tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams už tokį pažeidimą pirmą kartą bus skiriama nuo 60 iki 300 eurų siekianti bauda. Jei pažeidimas kartojasi, bauda didėja iki 300–600 eurų.
Įstatyme aiškiai įvardijama, kad atsakomybė taikoma tais atvejais, kai informacija žurnalistams nesuteikiama be pagrįstos priežasties. Išimtis numatyta tik tai informacijai, kuri pagal įstatymus ar Europos Sąjungos teisę negali būti viešinama.
Tai reiškia, kad institucijų vadovai privalės ne tik atsakyti į žurnalistų užklausas, bet ir aiškiai pagrįsti bet kokį atsisakymą tai padaryti.
Politikai sako, kad iki šiol galiojusios baudos buvo per mažos
Pataisų iniciatorius, parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas, viešai argumentavo, kad iki šiol galiojusios baudos neatitiko realios situacijos. Pasak jo, praktikoje pasitaikydavo daug atvejų, kai žurnalistams informacija nebūdavo suteikiama, o visuomenė dėl to prarasdavo galimybę žinoti.
Jo vertinimu, mažos baudos neveikė kaip atgrasymo priemonė, todėl institucijų vadovai ne visada jausdavo atsakomybę už informacijos slėpimą ar vilkinimą.[1]
Pagal ankstesnę tvarką, už tokį pažeidimą buvo numatytos gerokai mažesnės sankcijos – nuo 20 iki 140 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 50 iki 300 eurų. Lyginant su nauju reguliavimu, baudos iš esmės padvigubėjo.
Naujas reguliavimas stiprina žurnalistų teises, bet palieka aiškias ribas
Priimtos pataisos tiesiogiai susijusios su žurnalistų galimybe gauti informaciją iš viešojo sektoriaus. Praktikoje tai reiškia stipresnę teisinę apsaugą tais atvejais, kai institucijos vengia atsakyti į klausimus ar vilkina procesą.
Kartu įstatymas nepašalina institucijų teisės atsisakyti teikti tam tikrą informaciją. Jei duomenys yra konfidencialūs, susiję su valstybės saugumu ar kitaip ribojami įstatymų, jų viešinti neprivaloma.
Tačiau esminė naujovė – atsisakymas turi būti pagrįstas. Nepakaks tiesiog neatsakyti ar ignoruoti žurnalisto užklausą.
Šis pakeitimas gali turėti praktinį poveikį kasdienei institucijų ir žiniasklaidos sąveikai. Tikėtina, kad institucijos bus labiau linkusios atsakyti į užklausas arba aiškiai argumentuoti savo sprendimus, siekdamos išvengti administracinės atsakomybės.
