J. Zailskienė sako, kad žmonės turi teisę patys spręsti, net jei pensijų fondų pinigus leidžia buitiniams dalykams
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė gina žmonių teisę savarankiškai spręsti, kaip panaudoti iš antros pensijų pakopos atsiimtas lėšas. Jos teigimu, net ir buitiniai pirkiniai neturėtų būti vertinami neigiamai.
„Tai jeigu žmogus turi savo pinigų ir jisai juos atsiėmė, tai, ko gero, jis geriausiai žino, ko jam reikia. (…) Jeigu jo virtuvei 10 metų ir jis ją nori susitvarkyti ir niekaip negali, o dabar susitvarkys, tai ar nebus jo emocinė sveikata geresnė? Tikrai taip“, – žurnalistams sakė J. Zailskienė.[1]
Ministrė pabrėžė, kad dalis gyventojų pinigus skirs kasdieniams poreikiams, tačiau tai esą natūralu. „Bus kas nusipirks baldus, bus kas nusipirks kažkokios tai, gal ir buitinės technikos. Tai nemanau, kad mes turime smerkti tuos žmones, kad jie kažkaip gerina savo buitį“, – teigė ji.
Tuo pačiu J. Zailskienė atkreipė dėmesį, kad dalis žmonių planuoja investuoti. Anot jos, apklausos rodo, kad maždaug kas ketvirtas gyventojas ketina pinigus nukreipti į investicijas, o tai gali stiprinti jų finansinį saugumą ateityje.
Panašią žinutę skelbia ir Lietuvos socialdemokratų partija. Partijos „Facebook“ paskyroje pabrėžiama, kad sprendimas priklauso tik pačiam žmogui – nuo buities gerinimo iki investavimo ar sveikatos priežiūros. Ragina „pasitikėti piliečiais“ ir jų pasirinkimais.
Prezidentas G. Nausėda įspėja: šiandienos vartojimas gali reikšti mažesnę pensiją ateityje
Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi atsargesnės pozicijos. Jis pabrėžia, kad nors žmonėms suteikta daugiau laisvės, ji turi būti naudojama atsakingai.
„Žmonės turi labai gerai sverti savo galimybes – tai, kas buvo padaryta, buvo suteikta laisvė žmonėms išeiti iš to „aptvaro“, kuris buvo anksčiau suformuotas, laisvė visada reikalauja atsakomybės. Laisvė suteikia daugiau galimybių, bet žmonės turi labai atsakingai pasverti, (…) nes tai, ką jie šiandien vartos, turi galimybę kažkada virsti tam tikra dalele mažesne pensija“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.[2]
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į ekonominį efektą. Jo vertinimu, pinigų nukreipimas į vartojimą gali trumpam paskatinti ekonomiką, tačiau ilgalaikio poveikio tikėtis nereikėtų.
„Daug kalbėta, kad, jeigu tai bus nukreiptos į vartojimą, tai suteiks tam tikrą vartojimo, vidaus rinkos šuolį, todėl ekonomika gali tikėtis trumpalaikio teigiamo poveikio. Ar jis pereis į ilgalaikį ar vidutinės trukmės poveikį, aš tuo labai abejočiau, nes paprastai tokie vartojami, kad ir teigiami, šokai turi savybę būti trumpalaikiais“, – teigė prezidentas.
Premjerė I. Ruginienė ragina neskubėti, o Žemaitaitis siūlo leisti atsiimti dar daugiau
Premjerė Inga Ruginienė laikosi nuosaikesnės linijos ir ragina gyventojus neskubėti priimti sprendimų dėl pasitraukimo iš kaupimo sistemos.
„Šiandien svarbiausia žinutė dėl antros pensijų pakopos paprasta – neskubėkite. Apsisprendimui yra pakankamai laiko, galima ramiai pergalvoti, pasitarti ir pasirinkti tai, kas tinka būtent jums“, – socialiniuose tinkluose skelbė I. Ruginienė.[3]
Ji primena, kad gyventojai turi dvejų metų laikotarpį apsispręsti, todėl sprendimas neturėtų būti priimamas skubotai. Premjerės teigimu, reforma suteikia daugiau lankstumo ir leidžia žmonėms geriau suprasti pensijų sistemą.
Tuo metu politikas Remigijus Žemaitaitis siūlo dar labiau liberalizuoti sistemą. Jo nuomone, dabar leidžiama atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų dalis yra per maža.
„Yra klausimas ar leisti žmogui po to pasiimti 25 procentų, ar 30 procentų, aš linkčiau link 40 procentų, kad leistų pasiimti. Žmonės gal nepultų pasiiminėti, paliktų fonde laikyti. Kai žmonėms ateina lūžio taškas ir mato, kad fondai praranda pinigus, bloga investicija, akcijos krenta, žmogus išsigąsta ir puola pinigus imti“, – teigė R. Žemaitaitis.[4]
Per pirmus mėnesius lėšas jau atsiėmė dešimtys tūkstančių žmonių, o iš fondų galėjo būti išimta milijardai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, iki balandžio pradžios dalį ar visas sukauptas lėšas buvo atsiėmę apie 62,5 tūkst. gyventojų.
Skaičiuojama, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį iš fondų galėjo būti išimta apie 4 mlrd. eurų iš daugiau nei 10 mlrd. eurų bendro turto. Tai reikšminga suma, galinti turėti įtakos tiek vartojimui, tiek finansų rinkoms.
Pagal galiojančią tvarką, gyventojai gali atsiimti savo įmokas ir investicinę grąžą be papildomų mokesčių per dvejų metų laikotarpį – nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos. Taip pat numatytos galimybės išsiimti dalį lėšų arba visas santaupas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, artėjant pensijai ar esant rimtoms sveikatos problemoms.[5]
Šiuo metu antroje pensijų pakopoje Lietuvoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių. Dalis jų jau priėmė sprendimus, tačiau didžioji dalis dar tik svarsto, ką daryti – būtent dėl to politikų žinutės apie laisvę, atsakomybę ir neskubėjimą išlieka viena pagrindinių viešos diskusijos ašių.
