Norvegijoje gaminama sistema naudojama daugelyje NATO šalių
Į Lietuvą atvyko naujos NASAMS oro gynybos sistemos, vakar savo socialinio tinklo Facebook paskyroje pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Tai dar vienas etapas nuosekliai stiprinant šalies oro gynybą, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių nacionalinio saugumo prioritetų.
NASAMS (angl. Norwegian Advanced Surface to Air Missile System) yra Norvegijos bendrovės „Kongsberg Defence and Aerospace“ kartu su JAV partneriais kuriama sistema. Ji laikoma viena plačiausiai NATO šalyse naudojamų vidutinio nuotolio oro gynybos priemonių.[1]
Sistema padeda kovoti su oro taikiniais – nuo orlaivių iki sparnuotųjų raketų ar bepiločių orlaivių.
Lietuvos oro gynyba stiprinama etapais, investicijos siekia šimtus milijonų
Naujos sistemos Lietuvą pasiekė ne atsitiktinai – tai dalis ilgalaikės gynybos stiprinimo programos. Dar 2023 m. Lietuva pasirašė apie 200 mln. eurų vertės sutartį dėl papildomos NASAMS sistemos įsigijimo.
Šis sprendimas žymi antrąjį vidutinio nuotolio oro gynybos stiprinimo etapą. Pirmoji NASAMS sistema Lietuvą pasiekė 2020 m., o po personalo parengimo pilnai integruota į kariuomenę 2022 m.[2]
Papildomų sistemų įsigijimas leidžia išlaikyti suderinamumą tarp jau turimos ir naujos įrangos, taip pat užtikrina, kad kariuomenė gali naudoti tą pačią infrastruktūrą, logistiką ir apmokytą personalą.
Be to, Lietuva jau yra priėmusi sprendimus dėl dar tolesnių pirkimų – planuojama įsigyti ir trečią NASAMS sistemą, o bendra investicijų vertė siekia šimtus milijonų eurų.[3]
Naujos sistemos didina reagavimo greitį ir prisitaiko prie karo patirties
KAM teigia, kad naujai atvykusi įranga padidina oro gynybos reagavimo greitį ir tikslumą. Tai ypač svarbu vertinant šiuolaikines grėsmes, kuriose vis didesnį vaidmenį atlieka bepiločiai orlaiviai ir greitai judančios raketos.
Modernizuojant NASAMS sistemas, atsižvelgiama ir į realią karo patirtį, ypač Ukrainoje. Naujesniuose etapuose planuojama įsigyti papildomus radarus, raketų paleidiklius ir ugnies valdymo centrus, taip pat diegti technologinius patobulinimus.
Šios sistemos taip pat didina Lietuvos kariuomenės gebėjimą apsaugoti svarbius objektus ir manevrinius vienetus vykdant operacijas.[4]
