Daugiausiai lietuvių bijo sunkios ligos ir namų praradimo
Caritas užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų labiausiai bijo atsidurti sunkaus ligonio arba benamio vietoje: taip nurodė 54 proc. ir 53 proc. respondentų.
Tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustųjų labiausiai nenorėtų atsidurti žmogaus su negalia vietoje, 33 proc. bijo tapti karo pabėgėliu, o 26 proc. baiminasi priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų, lošimo ar pan. Apklausoje pirmiausia padėti žmonės sakė būtų linkę ligoniams, tokiems nurodė 52 proc. respondentų, turintiems negalią – 41 proc., karo pabėgėliams – 28 proc., benamiams – 26 proc., vyresnio amžiaus žmonėms – 24 proc. ir vienišiems asmenims – 18 proc.
Mažiausiai pagalbos sulauktų priklausomybę patiriantys žmonės, kuriems padėtų 7 proc. apklaustųjų, o nelegaliems migrantams – 2 proc. Niekam nepadėtų 3 proc. respondentų.
Matomas ryšys tarp asmeninių baimių ir gailestingumo
Lietuvos Carito generalinė sekretorė Milita Žičkutė-Lindžienė teigė, kad organizacijai rūpi, kaip asmeninės patirtys ar baimės siejasi su veikliu gailestingumu ir parama pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Caritui rūpi, kaip asmeninės patirtys ar baimės siejasi su veikliu gailestingumu – parama pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Kam Lietuvos žmonės padėtų visų pirma, o kam – iš principo ne, ir kaip tai priklauso nuo amžiaus, gyvenamosios vietos, socialinės padėties. Caritas savanoriai, kurie jau 100 metų yra arčiausiai sunkumą patiriančių Lietuvos žmonių, vis ieško būdų telkti visuomenę gailestingumui“, – sakė ji.
Apklausą Lietuvos Carito užsakymu 2026 metų vasario 19 – kovo 2 dienomis atliko Baltijos tyrimai. Duomenys rodo, kad po 26 proc. respondentų yra skyrę paramą ligoniams ir karo pabėgėliams, 19 proc. – senjorams, po 17 proc. – benamiams ir žmonėms su negalia, 12 proc. – vienišiems asmenims.[1].
Skaičiai antrina, kad baimės kyla iš realių socialinių rizikų
Baimės, kurias įvardija gyventojai, nėra atsitiktinės – jos atspindi realias socialines rizikas. Lietuvoje skurdo ar socialinės atskirties grėsmė vis dar paliečia reikšmingą visuomenės dalį, o labiausiai pažeidžiamos grupės dažnai susiduria su keliomis problemomis vienu metu – sveikatos, finansiniais ir socialinės izoliacijos iššūkiais.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad Lietuva išsiskiria vienišų žmonių skaičiumi – apie 40 proc. gyventojų gyvena po vieną, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Vienam gyvenančiam žmogui tenka didesnė finansinė našta, todėl būtent ši grupė dažniau susiduria su skurdo, ligos ar net būsto praradimo rizika.
Socialinės organizacijos pabrėžia, kad šios tendencijos tiesiogiai siejasi su apklausoje įvardytomis baimėmis – sunkios ligos, vienišumo ar benamystės grėsmė Lietuvoje daugeliui nėra tik teorinė.
