Gyventojas tikėjosi paprastos programėlės telefone, bet rado sudėtingą lentelę
Gyventojas tikėjosi, kad valstybė pasiūlys paprastą būdą telefone stebėti degalų kainas. Tačiau vietoje to, kaip pats sako, rado lenteles, kurios labiau primena „Excel“, o ne patogią programėlę.
„Galvojau, kad pagaliau bus normali programėlė – atsidarai telefone ir matai, kur pigiausia. Bet kai pamačiau, kad ten tiesiog kažkoks Excel, tai net juokinga pasidarė“, – sakė 77 skaitytojas.
Anot jo, sprendimas teoriškai naudingas, bet praktiškai – nepatogus. Ypač tada, kai informacijos reikia greitai.
„Bandžiau telefone pasižiūrėti – reikia zoominti, slinkti, ieškoti. Tai čia tikrai ne tas pats, kaip būtų normalioje programėlėje. Ypač kai važiuoji ir nori greitai susigaudyti“, – pasakojo vyras.
„Geriau negu nieko, bet tikrai ne tai, ko žmonės tikėjosi. Jei jau daro – tai tegul daro iki galo“, – pridūrė jis.
K. Vaitiekūnas teigia, kad įrankis veikia ir leidžia sutaupyti pinigų
Finansų ministras K. Vaitiekūnas susitikime su Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariais viešai gynė tokį sprendimą ir teigė, kad net ir dabartinė forma leidžia gyventojams rasti pigesnį kurą.
„Manau, kad tai, kad dabar kiekvienas mobiliame telefone gali pasižiūrėti, kur kaina yra mažiausia irgi yra naudinga, yra oficialiai duomenys pateikiami. Aš vakar pats pasinaudojau šita priemone ir jau čia kolegai sakiau, kad už 2,10 eurų radau, kur Vilniuje užsipilti (…)degalinėje, kurioje niekada nesipilu“, – sakė finansų ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad net nedidelis kainų palyginimas gali padėti sutaupyti.
„Tai manau, kad tas irgi naudinga, nes kitose degalinėse mačiau, kad kaina yra 2,23, 2,18, na tai vien tik tai tai, kad pasinaudojau tokiu įrankiu, tai beveik daugiau negu 10 centų skirtumas, tai manau, kad irgi nebloga priemonė“, – teigė jis.
Pagal oficialią informaciją, degalų kainas Lietuvoje renka ir skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Duomenys yra vieši ir reguliariai atnaujinami, tačiau pateikiami lentelių forma.
Agentūra skelbia tiek dienos, tiek savaitės benzino, dyzelino ir kitų naftos produktų kainas bei jų pokyčius.
Kodėl degalai brangsta greitai, o pinga – gerokai lėčiau?
Gyventojams labiausiai krenta į akis vienas dalykas – kainos degalinėse kyla greitai, bet krenta gerokai lėčiau. Ir būtent tai kelia daugiausia nepasitenkinimo.
Didelę kuro kainos dalį sudaro mokesčiai. Skaičiuojama, kad jie gali sudaryti net apie pusę galutinės kainos. Dėl to net ir pigesnė nafta automatiškai nereiškia ženkliai mažesnės kainos vairuotojui.
Ekonomistai aiškina, kad kainų pokyčiai nėra simetriški. Kai rinkoje atsiranda rizika – pavyzdžiui, geopolitinė įtampa ar naftos kainos šuolis – degalų kainos gali kilti beveik iš karto. Tačiau kai situacija stabilizuojasi, kainų mažėjimas užtrunka ilgiau.
Viena iš priežasčių – tai, kaip veikia degalų tiekimo grandinė. Degalai į Lietuvą patenka ne tiesiai iš naftos šaltinių, o per perdirbimą, didmeninę prekybą ir tik tada – į degalines. Kiekviename etape kainos perskaičiuojamos su tam tikru vėlavimu.
Kita priežastis – konkurencija tarp degalinių. Ten, kur klientų srautai dideli, kainos gali būti mažinamos greičiau. Tačiau kitur jos gali išlikti aukštesnės ilgiau, nes spaudimas mažesnis.
Dėl to susidaro situacija, kurią jaučia daugelis vairuotojų: kainos kyla greitai, o mažėja – gerokai lėčiau, ir ne visur vienodai.
