Tamsoje žmogus atrodo nematomas, nors iš tikrųjų jo kūnas skleidžia nuolatinį švytėjimą
Žmogaus kūnas nėra visiškai „tamsus“ net absoliučioje tamsoje. Moksliniai tyrimai rodo, kad gyvos ląstelės skleidžia itin silpną matomos šviesos srautą, vadinamą biofotonais. Tai realus fizikinis reiškinys, susijęs su organizmo gyvybiniais procesais.
Ši šviesa yra tokia silpna, kad žmogaus akis jos aptikti negali – ji yra milijonus kartų silpnesnė nei mažiausias matomas šviesos kiekis. Net visiškoje tamsoje žmogus atrodytų nematomas, nors iš tikrųjų jo kūnas skleidžia nuolatinį švytėjimą.
Tai nėra metafora ar interpretacija. Biofotonų emisija yra išmatuota laboratorijose naudojant itin jautrią optinę įrangą.
Žmogaus kūno švytėjimą sukelia oksidaciniai procesai ląstelėse
Biofotonai atsiranda dėl oksidacinių procesų, vykstančių kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Cheminių reakcijų metu išsiskirianti energija dalinai išspinduliuojama fotonų pavidalu.
Šie procesai glaudžiai susiję su laisvaisiais radikalais – reaktyviomis molekulėmis, kurios susidaro metabolizmo metu. Jų sąveika su ląstelių komponentais sukuria mikroskopinius šviesos impulsus.
Kuo intensyvesnė medžiagų apykaita, tuo aktyvesnė ir ši emisija. Tačiau net ir tokiu atveju ji išlieka visiškai nematoma be specialios įrangos.
Šis reiškinys buvo nufotografuotas naudojant itin jautrias kameras
Vienas svarbiausių tyrimų atliktas Japonijoje, naudojant itin jautrias CCD kameras, galinčias registruoti pavienius fotonus. Tyrimo metu žmonės buvo fotografuojami visiškoje tamsoje.
Rezultatai parodė, kad žmogaus kūnas iš tiesų skleidžia silpną šviesą. Ji nėra tolygiai pasiskirsčiusi – intensyvesnė emisija fiksuojama veido srityje.
Taip pat nustatyta, kad švytėjimas kinta per parą. Tai siejama su cirkadiniais ritmais ir organizmo metaboline veikla.
Biofotonų emisija gali būti susijusi su organizmo būkle
Moksliniai duomenys rodo, kad biofotonų intensyvumas gali keistis priklausomai nuo fiziologinės būklės. Pavyzdžiui, oksidacinis stresas gali padidinti šviesos emisiją.
Dėl to mokslininkai tiria galimybę naudoti šį reiškinį medicinoje kaip papildomą diagnostikos metodą. Tai galėtų būti neinvazinis būdas stebėti ląstelių būklę.
Nors ši sritis dar vystoma, pats faktas yra aiškus – žmogaus kūnas nuolat skleidžia šviesą, kurios mes nematome.
Šaltiniai
- https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0006256
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5433113/
