Internetinė žiniasklaida tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu
Apklausos duomenimis, svarbiausiais informacijos apie viešąjį saugumą šaltiniais gyventojai laiko internetą ir naujienų portalus. 2025 metais internetinė žiniasklaida pirmą kartą aplenkė iki šiol pirmavusią televiziją, o socialiniai tinklai prie šio sklaidos kanalo sparčiai artėja.
Jaunesni žmonės pirmiausia informacijos ieško internete, naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose, o vyresnėse amžiaus grupėse labiau remiamasi televizija ir Lietuvos radiju. Toks pasiskirstymas rodo, kad informacijos gavimo įpročiai ir toliau ryškiai skiriasi pagal amžių.
43 proc. respondentų nurodė, kad norėtų dalyvauti mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu. Per ketverius metus tokiuose mokymuose dalyvaujančių žmonių padaugėjo nuo 21 iki 27 proc.
Rečiau mokymuose dalyvavo vyresni gyventojai, taip pat žemesnį išsilavinimą turintys žmonės ir mažesniuose miesteliuose bei kaimiškose vietovėse gyvenantys respondentai. Apklausos duomenys leidžia matyti, kad poreikis mokymams yra platesnis nei pats dalyvavimas juose.
Po karo Ukrainoje žmonės kritiškiau vertina savo žinias apie elgesį ekstremalių situacijų metu
Nors žmonių, manančių, kad jie žinotų, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių metu, vis daugėjo, 2022 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, pasitikėjimas savo žiniomis sumažėjo. Tikrai žinančių, kaip elgtis, yra 12 proc., dar 42 proc. teigia, kad greičiausiai žinotų, ką daryti.
Daugiau žino aukštesnio išsilavinimo gyventojai, užimantys aukštesnes pareigas ir jaunesni respondentai, taip pat tie, kurių pagrindinis informacijos šaltinis yra internetinė žiniasklaida. Pozityviausiai savo žinias žmonės vertina kalbėdami apie elgesį gaisro, stipraus vėjo ir potvynio atvejais.
Žmonių žinios ir noras domėtis tiesiogiai siejasi su asmenine patirtimi ar konkrečiais realiais atvejais, taip pat su gyvenamąja vieta. Lyginant su praėjusiais metais, 8 proc. padaugėjo tų, kurie nurodė, kad žinotų, kaip reikėtų elgtis karo pavojaus atveju, ir 4 proc. daugiau žino, kaip elgtis evakuacijos atveju.
Pasirengimo veiksmai gerėja lėčiau nei žinojimas
73 proc. gyventojų žino, kaip elgtis gaisro atveju, 68 proc. – stipraus vėjo, 55 proc. – kilus potvyniui, 54 proc. – stichinės ar žmogaus sukeltos nelaimės metu. 48 proc. žinotų, kaip elgtis evakuacijos ar karo pavojaus atveju, o 41 proc. – Astravo atominės elektrinės avarijos atveju.
57 proc. gyventojų žino, kur ieškoti informacijos apie pasirengimą nelaimėms, 51 proc. turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, 44 proc. žino, kur yra artimiausia priedanga, 29 proc. namuose turi rūsį, pritaikytą slėptuvei, 22 proc. yra pasirengę veiksmų planą, kaip elgsis nelaimės atveju, ir tik 15 proc. susidėję išvykimo krepšį. Per trejus metus labiausiai, net 13 proc., padaugėjo žmonių, žinančių, kur yra artimiausia priedanga.
Vyrai dažniau teigė žinantys, kaip elgtis nelaimių metu, tačiau realių pasirengimo veiksmų skirtumai yra mažesni. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, dėl būtiniausių atsargų 72 valandoms, moterų rodikliai net šiek tiek aukštesni.
Gyventojai pirmosiomis nelaimės dienomis labiausiai pasitiki šeima ir specialiosiomis tarnybomis
Pirmosiomis dienomis po nelaimės gyventojai labiausiai tikisi pagalbos iš šeimos, specialiųjų tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų. Lūkesčiai dėl kitų valstybės ir savivaldybės institucijų, darbdavių ar privačių įmonių yra gerokai mažesni.
Moterys kiek labiau pasitiki specialiųjų tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų pagalba, o vyrai dažniau tikisi pagalbos iš kaimynų. Tokia apklausos dalis rodo, kad žmonių pasirengimo lūkesčiai remiasi labai skirtingais pagalbos šaltiniais.
LT72 svetainė ir perspėjimo pranešimai pasiekia daugiau žmonių
Per dvejus metus nuo 61 iki 34 proc. sumažėjo žmonių, kurie nėra girdėję apie interneto svetainę lt72.lt. Dažniausiai apie ją žino jauni žmonės, o mažiausiai – vyresni nei 56 metų gyventojai, taip pat mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse gyvenantys respondentai.
27 proc. žmonių yra girdėję apie šią svetainę, bet joje nesilankė ir neįsidiegė mobiliosios programėlės LT72, 19 proc. joje lankėsi, o 13 proc. ne tik lankėsi svetainėje, bet ir įsidiegė programėlę į savo telefoną. Per 10 metų nuo 20 iki 90 proc. pagausėjo žmonių, kurie į mobilųjį telefoną gauna gyventojų perspėjimo pranešimus.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms teigiamai vertina 27 proc. gyventojų. Palankiausiai šį pasirengimą vertina jaunesni žmonės, labiau linkę evakuotis nelaimės atveju, o rečiausiai – vyresni nei 56 metų.
Kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų atveju, geriausiai žino Jurbarko rajono savivaldybės gyventojai. Valstybės ir savivaldybių įstaigų pasirengimą prasčiausiai vertino Kalvarijos savivaldybės gyventojai, o geriausiai – Plungės rajono ir Marijampolės rajono savivaldybių gyventojai. Kur yra artimiausia priedanga, geriausiai žino Kėdainių, Plungės ir Mažeikių rajonų gyventojai, o būtiniausių atsargų mažiausiai turi Vilkaviškio rajono ir Panevėžio miesto gyventojai, daugiausia – Trakų, Alytaus, Pasvalio, Jurbarko ir Plungės rajonų žmonės.
Lietuvoje vis dar trūksta praktinių mokymų, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms
Apklausa rodo, kad gyventojams būtina rengti daugiau praktinių mokymų ir bendruomeninio pasirengimo iniciatyvų. Nors dalis žmonių geriau vertina savo žinias ir dažniau įvardija pasirengimo veiksmus, pirmosiomis nelaimės dienomis tik nedidelė dalis jų turi veiksmų planą ar išvykimo krepšį.
Atnaujinimo data: 2026-04-07
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją.
