Institucijos pabrėžia bendrą pažadą žalesnei aplinkai
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas sako: „Niekam ne naujiena, kad Lietuva – miškais ir gamta besirūpinančių žmonių kraštas. Kasmet į miškasodį susirenkanti vis gausesnė bendruomenė tai tik įrodo. Čia sutiksite draugus, kolegas, kaimynus ir seniai matytus veidus. Grynas oras, bendras tikslas ir gera nuotaika Lietuvą daro žalesnę. Šiame jau tradicija tapusiame renginyje matau labai daug prasmės – tai visų mūsų bendras pažadas kurti žalesnę aplinką ateities kartoms“.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė Nacionalinį miškasodį sieja su pagarba Prezidento indėliui. Jo teigimu, kasmetinis renginys visoje Lietuvoje primena rūpestį miškais, o šių metų renginys yra ypač prasmingas dėl sukakties.
Kaubrė sako: „Kasmet Nacionalinis miškasodis suburia bendruomenes visoje Lietuvoje ir primena, kaip svarbu rūpintis mūsų miškais. Šių metų šventė ypač prasminga, nes skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Prezidento indėlis į Lietuvos aplinkosaugą ir miškininkystės raidą yra neįkainojamas bei įkvepiantis, todėl tai kartu yra padėka už lyderystę ir pažadas tęsti jo pradėtus darbus“.
2016 metais prasidėjusi tradicija išaugo į visos šalies sodinimą
Vieną pavasario dieną visuose Lietuvos regionuose susirinkti ir sodinti medžius 2016 m. inicijavo dabartinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas, pakvietęs bendruomenes, šeimas ir organizacijas bendram tikslui – kurti ir nuosekliai auginti Lietuvos miškus.
Jis sako: „Džiaugiuosi, kad nuo 2016 metais pasodinto pirmojo Nacionalinio miškasodžio medelio praėjo jau dešimt metų, ir ypač džiugu, kad šis dešimtmetis sutampa su Prezidento Valdo Adamkaus šimtmečiu. Tikiu, kad ši graži tradicija tęsis dešimtis ir net šimtus metų bei užtikrins, kad miškų būtų daugiau. Kviečiu kiekvieną Lietuvos gyventoją pasodinti po medelį, kad Lietuva žaliuotų per amžius“.
Šių metų miškasodis dedikuojamas Prezidentui V. Adamkui, šalies vadovui, nuosekliai pabrėžusiam aplinkos apsaugos svarbą valstybės ateičiai. Jo veikla ir vertybės, kaip rašoma pranešime, įkvėpė ne vieną kartą atsakingai rūpintis gamtos išsaugojimu.
Ąžuolai pasirinkti kaip ilgaamžiškumo ir valstybingumo ženklas
Pranešime nurodoma, kad Prezidentas ne kartą išreiškė atsakomybę rūpintis aplinka ir jos išsaugojimu ateities kartoms, akcentuodamas, kokius pamatus kuriame šiandien. Būtent todėl šiai progai pasirinktas ąžuolas, siejamas su stiprybe, pastovumu ir ilgaamžiškumu, taip pat nuo seno siejamas su Lietuvos valstybingumu ir tautine tapatybe.
Nacionalinio miškasodžio metu įvairiose Lietuvos vietose bus sodinami ąžuolai, o visoje Lietuvoje planuojama pasodinti daugiau nei 100 tūkst. ąžuolų sodinukų. Daugelyje vietų taip pat vyks įprasti miškų atkūrimo darbai, kurių metu bus sodinamos įvairios medžių rūšys.
Šakių r. bus įveista Prezidentui V. Adamkui skirta ąžuolų giraitė. Tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų simbolinių sodinimų Lietuvoje, o giraitė taps gyvu pagarbos ženklu Prezidentui ir augančia bendruomenine erdve, įprasminančia atminimą bei kartų ryšį.
VMU kasmet atkuria ir įveisia milijonus medžių
VMU kiekvienais metais Lietuvoje pasodina milijonus medžių, atkurdama ir įveisdama naujus miškus visoje šalyje. Dažniausiai sodinamos pagrindinės medžių rūšys: paprastoji pušis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas, juodalksnis, mažalapė liepa, taip pat paprastasis klevas, paprastasis skroblas, paprastasis šermukšnis ir kitos rūšys.
Visi miškasodžiui skirti sodmenys išauginami VMU moderniuose medelynuose, naudojant pažangias technologijas ir genetiškai patikimas sėklas. Čia išauginami milijonai jaunų medelių, skirtų valstybinių miškų atkūrimui, įveisimui ir Nacionaliniam miškasodžiui.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą spaudai.
