JAV pradeda Hormūzo sąsiaurio blokadą ir grasina stabdyti visus laivus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas „nedelsiant“ pradės Hormūzo sąsiaurio blokadą. Sprendimas priimtas iš karto po to, kai Pakistane vykusios derybos tarp Vašingtono ir Teherano baigėsi be galutinio susitarimo, nepaisant kelių savaičių diplomatinių pastangų.[1]
„Efektyviai nuo šios akimirkos Jungtinių Valstijų laivynas, geriausias pasaulyje, pradės BLOKUOTI bet kokius laivus, bandančius įplaukti ar išplaukti iš Hormūzo sąsiaurio“, – teigė jis. Šis pareiškimas reiškia ne tik karinį buvimą regione, bet ir realią kontrolę viename svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų, per kurį vyksta milžiniški energijos srautai.
Trumpas taip pat apkaltino Iraną „reketu“ ir nurodė, kad JAV sieks sulaikyti laivus tarptautiniuose vandenyse, kurie mokėjo Iranui už leidimą kirsti sąsiaurį. Jo teigimu, tokia praktika yra nepriimtina ir turi būti nutraukta. Be to, planuojama pradėti minų, kurias, pasak Vašingtono, regione dislokavo Iranas, neutralizavimo operacijas, siekiant atkurti saugų laivybos koridorių.
Derybos žlugo dėl branduolinio klausimo, nepaisant pažangos kitose srityse
Trumpas teigė, kad derybos su Iranu „praėjo gerai“ ir dauguma klausimų buvo suderinti, tačiau pagrindinis – branduolinės programos – liko neišspręstas. Tai rodo, kad šalys sugebėjo pasiekti dalinį susitarimą dėl antrinių klausimų, tačiau esminė strateginė problema liko atvira.
„Susitikimas praėjo gerai, dauguma punktų buvo suderinti, bet vienintelis, kuris iš tikrųjų buvo svarbus – BRANDUOLINIS – ne“, – sakė jis. Ši citata atspindi Vašingtono poziciją, kad būtent Irano branduolinė programa yra pagrindinė kliūtis ilgalaikiam susitarimui.
Nors paliaubos dar galioja, jų ateitis tampa vis labiau neapibrėžta. Be sprendimo dėl branduolinės programos, derybos faktiškai neteko savo pagrindinio tikslo, o tai padidino riziką, kad konfliktas gali atsinaujinti.
Iranas kontroliuoja sąsiaurį, o laivyba beveik sustojo
Po karo pradžios vasario pabaigoje Iranas faktiškai perėmė Hormūzo sąsiaurio kontrolę, įvesdamas savo taisykles ir apribojimus laivybai. Tai viena svarbiausių pasaulio strateginių vietų, per kurią transportuojama apie penktadalis naftos ir suskystintų dujų.
Dėl įtampos laivų judėjimas regione smarkiai sulėtėjo, o kai kuriais momentais beveik sustojo. Tanklaivių srautai sumažėjo iki minimumo, o draudimo kainos ir rizikos įkainiai šoktelėjo, sukeldami grandininę reakciją pasaulio energetikos rinkose.
Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad civiliniai laivai gali judėti laikydamiesi nustatytų taisyklių, tačiau kariniai laivai bus laikomi paliaubų pažeidimu. Tai reiškia, kad bet koks užsienio karinis buvimas regione gali būti interpretuojamas kaip tiesioginė provokacija.
Iranas taip pat atmetė JAV teiginius apie savo karo laivų veiksmus sąsiauryje ir perspėjo, kad bet kokie bandymai vykdyti karines operacijas sulauks „griežto atsako“, taip dar labiau didindamas konfrontacijos riziką.
Tarptautinė bendruomenė ragina tęsti derybas, tačiau įtampa auga
Regiono šalys ir tarpininkai ragina išlaikyti paliaubas ir tęsti diplomatinį procesą, siekiant išvengti naujos eskalacijos. Omano užsienio reikalų ministras paragino pratęsti paliaubas ir tęsti dialogą, pabrėždamas, kad kompromisai yra neišvengiami, jei siekiama ilgalaikio sprendimo.
Tuo metu ekspertai ir regiono stebėtojai pažymi, kad situacija išlieka itin įtempta. Didėjant įtampai, kyla energijos kainos, o investuotojai reaguoja į kiekvieną naują signalą iš regiono.
Hormūzo sąsiaurio kontrolė išlieka pagrindiniu Irano svertu, leidžiančiu daryti įtaką pasaulinei ekonomikai. Kuo didesnė įtampa, tuo stipresnis šis svertas, o tai dar labiau komplikuoja bet kokias derybas.
JAV viduje sprendimas sulaukė kritikos, o sąjungininkų vaidmuo lieka neaiškus
Kai kurie JAV politikai suabejojo blokados efektyvumu ir strategine logika. Senatorius Markas Warneris pareiškė, kad nėra aišku, kaip tokia priemonė galėtų paskatinti Iraną keisti savo poziciją ar atverti sąsiaurį.
Trumpas užsiminė, kad prie operacijos gali prisidėti Jungtinė Karalystė ir „kelios kitos šalys“, tačiau oficialaus patvirtinimo kol kas nėra. Tai rodo, kad tarptautinis palaikymas dar nėra iki galo suformuotas.
Jis taip pat pabrėžė, kad JAV neleis Iranui uždirbti iš naftos tranzito ir laikysis principo „arba viskas, arba nieko“. Tai reiškia bandymą visiškai eliminuoti bet kokias ekonomines naudas, kurias Teheranas gauna iš sąsiaurio kontrolės, net jei tai reikštų ilgalaikį konfliktą regione.
