Po laivelių Vilniuje – naujos ambicijos: svarstomas metro ar lengvojo geležinkelio projektas
Vilniaus miesto valdžia dar visai neseniai pristatė elektrinių laivelių projektą kaip inovatyvų viešojo transporto sprendimą. Buvo kalbama ne tik apie patogų susisiekimą mieste, bet ir apie turizmo skatinimą. Pradžioje net skambėjo ambicingos idėjos, kad laiveliais būtų galima pasiekti Kauną.
Tačiau projektas sulaukė ir kritikos. Savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis paviešino informaciją apie daugiau nei 2,4 mln. eurų vertės sutartį su įmone, turinčia vieną darbuotoją. Vėliau, po viešumo, suma dokumentuose buvo pakeista iki maždaug 121 tūkst. eurų.[1]
Kol laivelių projektas kelia klausimų, Vilnius jau žvelgia į kitą transporto etapą. Miesto savivaldybė paskelbė konkursą priešprojektiniams bėginio transporto sprendiniams parengti. Tai rodo aiškų siekį pereiti prie didesnės apimties infrastruktūros projektų.
Dokumentuose nurodoma, kad Vilnius nesirenka nei klasikinio metro, nei tramvajaus. Miestas orientuojasi į lengvąjį geležinkelį, vadinamą „light rail transit“. Tai hibridinis sprendimas, derinantis tramvajaus ir metro savybes.
Projektuotojams keliami konkretūs reikalavimai. Jie turės per 8 mėnesius parengti priešprojektinius pasiūlymus net keturioms skirtingoms linijoms. Taip pat numatyta analizuoti bent šešių Europos miestų patirtį, įskaitant Tamperę ir Edinburgą.
Savivaldybė pabrėžia, kad tai dar tik pradinė stadija. „Šiuo metu pradedamas pasiruošimas priešprojektinių pasiūlymų rengimui, kurie padės įvertinti galimas miesto judumo plėtros kryptis“, – skelbia „JUDU“.
Planuojamos keturios linijos: nuo Santariškių iki oro uosto ir Pilaitės
Pagal dabartinius planus, Vilniuje galėtų atsirasti keturios pagrindinės bėginio transporto linijos. Pirmoji linija būtų pagrindinė miesto ašis – ji prasidėtų Naujosiose Santariškėse, driektųsi per Kalvarijų gatvę, miesto centrą, geležinkelio stotį, oro uostą ir baigtųsi ties Eišiškių plentu. Bendras šios linijos ilgis siektų apie 21,2 kilometro, o maršrute būtų numatytos 32 stotelės.
Antroji linija iš dalies atkartotų dabartinį greitąjį 3G maršrutą. Ji prasidėtų Perkūnkiemyje, eitų per Šeškinę ir miesto centrą, o baigtųsi ties stotimi. Projektuotojams keliama užduotis numatyti ir dvi galimas šios linijos pabaigas: viena kryptis būtų ties Vakarinio aplinkkelio ir Mykolo Lietuvių gatvių sankryža, kita – iki Duisburgo gatvės. Taip pat svarstoma, kaip šią liniją paveiktų galimas Šiaurinės gatvės projektas.
Trečioji linija sujungtų Pilaitę, Konstitucijos prospektą ir Saulėtekį. Jos ilgis siektų apie 13,7 kilometro, o maršrute būtų 26 stotelės. Ši linija būtų svarbi tiek gyvenamųjų rajonų, tiek universitetinio miestelio pasiekiamumui.[2]
Ketvirtoji linija būtų ilgiausia ir apimtų Kalnėnus, geležinkelio stotį, Laisvės prospektą ir Santariškes. Jos ilgis siektų apie 24,6 kilometro, o stotelių skaičius – net 39. Būtent ši linija išsiskiria tuo, kad dalis jos trasos planuojama teritorijose, kurios šiuo metu dar nėra užstatytos ir kuriose kol kas plyti laukai.
Bendra visų linijų idėja – sukurti sistemą, kuri būtų kuo mažiau priklausoma nuo bendro automobilių eismo. Projektuojant numatoma, kad bėginis transportas daugeliu atvejų judėtų atskirai, tačiau kai kur galėtų būti įrengtos kombinuotos juostos su autobusais ar troleibusais. Miesto centre taip pat svarstomi skirtingi scenarijai – nuo paviršinių trasų iki požeminių atkarpų, kurios leistų išvengti spūsčių ir sumažintų poveikį kultūros paveldui.
Metro idėja siekia ir dar neužstatytas teritorijas, bet kelia klausimų
Didžiausių diskusijų kelia tai, kad dalis planuojamų linijų numatomos teritorijose, kurios šiuo metu dar nėra urbanizuotos. Pavyzdžiui, viena iš trasų planuojama nuo Naujosios Santariškių per miestą iki Kalnėnų, o dalis jos driekiasi per vietoves, kur šiandien dar plyti laukai ir tik pradeda formuotis gyvenamieji rajonai.
Savivaldybė tokį sprendimą aiškina kaip ilgalaikį strateginį planavimą. Argumentuojama, kad bėginis transportas turi būti projektuojamas ne pagal dabartinę situaciją, o pagal ateities miestą. Tikimasi, kad per artimiausią dešimtmetį šios teritorijos bus užstatytos daugiabučiais, išvystyta infrastruktūra ir jos taps pilnaverčiais Vilniaus rajonais.
Tokia praktika nėra nauja. Užsienyje, ypač planuojant metro ar lengvojo geležinkelio linijas, trasos dažnai projektuojamos dar prieš pilnai išvystant teritorijas. Tai leidžia išvengti brangesnių sprendimų ateityje ir iš karto formuoti miestą aplink viešąjį transportą, o ne atvirkščiai.
Vis dėlto toks požiūris kelia klausimų daliai vilniečių. Kritikai pastebi, kad tuo pat metu mažiau dėmesio skiriama jau dabar tankiai apgyvendintiems rajonams, tokiems kaip Perkūnkiemis ar Viršuliškės, kur gyventojai jau šiandien susiduria su transporto problemomis.
Kol kas visi šie sprendiniai yra tik priešprojektinių pasiūlymų stadijoje. Tai reiškia, kad konkretūs maršrutai, stotelių vietos ir techniniai sprendimai dar gali keistis. Tačiau pati kryptis jau aiški – Vilnius po diskusijų dėl laivelių pereina prie gerokai ambicingesnio etapo ir rimtai svarsto bėginio viešojo transporto ateitį.
