Lietuvos kariuomenė sako, kad pastarieji grasinimai nekeičia realios saugumo situacijos
Lietuvos kariuomenė reaguodama į pastarosiomis dienomis viešai skambančius Rusijos pareigūnų grasinimus pabrėžia, kad saugumo padėtis Lietuvoje ir regione iš esmės nepasikeitė. Kariuomenės vertinimu, tokie pareiškimai nėra nauji ir atitinka jau anksčiau matytą informacinio spaudimo modelį.
Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, grasinimai dėl galimų karinių veiksmų ar vadinamųjų „raudonųjų linijų“ braižymo yra naudojami kaip informacinės įtakos priemonė. Tokia taktika pastebima nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Kariuomenė aiškiai įvardija, kad šie pareiškimai turėtų būti vertinami ne kaip tiesioginis karinis signalas, o kaip informacinio karo dalis. Todėl gyventojams svarbu išlaikyti kritinį požiūrį ir nepasiduoti emociniam spaudimui.
Skleidžiama melaginga informacija apie Baltijos šalių veiksmus Ukrainos kare
Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento specialistai taip pat atkreipia dėmesį į konkrečius melagingos informacijos pavyzdžius. Pastaruoju metu Rusijos ir Baltarusijos šaltiniai platina teiginius, esą Baltijos šalys leidžia naudoti savo oro erdvę atakoms prieš Rusiją.
Pasak Lietuvos kariuomenės, tokia informacija nėra pagrįsta faktais ir yra dalis koordinuotos informacinės kampanijos. Ji plinta tiek socialiniuose tinkluose, tiek per oficialius Rusijos pareigūnų pasisakymus, todėl gali sudaryti klaidingą įspūdį apie realią situaciją.
Kariuomenė pabrėžia, kad tokiais naratyvais siekiama sukelti įtampą visuomenėje ir sustiprinti nesaugumo jausmą. Tai yra sąmoningas bandymas paveikti gyventojų nuotaikas ir požiūrį į saugumo politiką.
Bauginimas įvardijamas kaip viena pagrindinių informacinio poveikio priemonių
Lietuvos kariuomenės vertinimu, bauginimas yra viena efektyviausių propagandos technikų. Ji naudojama siekiant paveikti visuomenės elgesį ir mažinti pasitikėjimą valstybės sprendimais.
Kariuomenė nurodo, kad grasinimai karinėmis priemonėmis, ultimatumai ar vieši pareiškimai apie galimus smūgius yra skirti ne tiek realiems veiksmams, kiek psichologiniam poveikiui. Tokiu būdu siekiama mažinti visuomenės valią gintis ir silpninti paramą tiek nacionaliniam saugumui, tiek Ukrainai.
Strateginės komunikacijos specialistai pabrėžia, kad tokios informacinės operacijos yra nuolat stebimos ir analizuojamos. Gyventojams rekomenduojama remtis patikimais šaltiniais ir vertinti informaciją kritiškai, ypač kai ji susijusi su saugumu ir galimomis grėsmėmis.[1]
