Naujas JAV biudžetas remsis gynybos stiprinimu ir karpys vidaus išlaidas
Donaldas Trumpas ruošiasi penktadienį pristatyti 2027 finansinių metų biudžeto projektą, kuriame pagrindinis akcentas bus didelis gynybos finansavimo augimas. Šis planas taps svarbia Respublikonų žinute artėjantiems vidurio kadencijos rinkimams. Dalį šių išlaidų ketinama padengti mažinant finansavimą vidaus institucijoms.
Prezidentas yra pareiškęs sieksiantis padidinti gynybos biudžetą iki 1,5 trilijono dolerių. Šiuo metu jis nesiekia nė vieno trilijono. Kaip tiksliai bus panaudotos šios lėšos, kol kas nėra aišku.
Toks prioritetas gali kelti politinę riziką. Ypač turint omenyje karą su Iranu ir augančias degalų kainas. Be to, dalis respublikonų jau anksčiau nepritarė siūlymams mažinti finansavimą sveikatos ir mokslo institucijoms.[1]
Biudžetas taip pat neapims socialinių programų, tokių kaip „Social Security“ ir „Medicare“. Tai reiškia, kad nebus pateiktas pilnas vaizdas apie būsimą valstybės deficitą. Dėl to dokumente nenumatoma ir 10 metų deficito prognozių.
Deficito klausimas lieka nuošalyje, nors skola jau išaugusi
Naujasis biudžetas bus išsamesnis nei 2026 metų vadinamasis „plonas“ planas. Vis dėlto jis vis tiek neparodys pilno finansinio vaizdo, nes neapims privalomųjų išlaidų. Būtent jos labiausiai didina ilgalaikes valstybės išlaidas.
Dar 2016 metais D. Trumpas teigė galintis subalansuoti biudžetą per penkerius metus. Tačiau pirmosios kadencijos pabaigoje valstybės skola buvo išaugusi 7,8 trilijono dolerių. Tai rodo, kad fiskalinė disciplina liko neįgyvendinta.
Baltieji rūmai anksčiau skelbė, kad mokesčių mažinimas bus kompensuotas tarifų pajamomis. Tačiau Aukščiausiasis Teismas panaikino dalį prezidento įvestų muitų. Dėl to finansinės prognozės tapo mažiau patikimos.
Administracija žada atnaujintas prognozes pateikti vėliau šiais metais. Tačiau kol kas investuotojai atidžiai stebės, ar JAV skola išlieka tvari. Ilgalaikių obligacijų palūkanos gali kilti, jei pasitikėjimas mažės.
Ekonominės prielaidos silpnėja, o politinės kovos tik stiprėja
Biudžeto ekonominės prognozės gali būti pasenusios dar prieš jų paskelbimą. Karas su Iranu per kelias savaites pakėlė naftos kainas ir padidino infliacijos lūkesčius. Tai taip pat sumažino tikimybę, kad JAV centrinis bankas greitai mažins palūkanas.
Ekonomistai jau pakoregavo prognozes. Infliacija šiemet gali siekti apie 3,1 proc., o ekonomikos augimas – apie 2,3 proc. Tai prastesni rodikliai nei tikėtasi anksčiau.
Tuo metu politinėje arenoje įtampa auga. Demokratai planuoja akcentuoti gyvenimo brangimą ir galimus socialinių programų karpymus. Jie sieks šią temą paversti pagrindiniu rinkimų klausimu.
Papildomų diskusijų kelia ir muitų pinigų grąžinimas gyventojams. Vyriausybė jau surinko apie 150 mlrd. dolerių, tačiau jų paskirstymas kelia ginčų. Net ir respublikonų gretose kyla abejonių, ar šias lėšas reikėtų grąžinti gyventojams, ar skirti deficito mažinimui.
