Jungtinė Karalystė inicijuoja tarptautines derybas dėl sąsiaurio atvėrimo
Jungtinė Karalystė imasi iniciatyvos spręsti vieną svarbiausių karo Artimuosiuose Rytuose pasekmių – uždarytą Hormūzo sąsiaurį. Ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė, kad bus organizuojamos tarptautinės derybos dėl šio strateginio kelio atvėrimo. Virtualus susitikimas, kuriame dalyvaus apie 35 šalys, numatytas artimiausiu metu.
Pasak K. Starmerio, derybas ves užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper. Susitikimo tikslas – įvertinti galimus sprendimus, kaip atkurti laivybą sąsiauryje po karo veiksmų. Tai vienas svarbiausių pasaulio prekybos taškų, per kurį keliauja didelė dalis energijos išteklių.[1]
„Vertinsime visas įmanomas diplomatines ir politines priemones, kad atkurtume laivybos laisvę, užtikrintume laivų ir jūreivių saugumą bei atnaujintume svarbių žaliavų judėjimą“, – sakė K. Starmeris. Jis taip pat pabrėžė, kad sprendimai bus ieškomi pirmiausia diplomatiniais keliais.
Energetikos krizė gilėja, sąsiaurio uždarymas kelia pasaulinį spaudimą
Hormūzo sąsiaurio reikšmė pasaulinei ekonomikai yra itin didelė. Per jį transportuojama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų dujų. Dėl karo veiksmų tarp JAV, Izraelio ir Irano šis kelias faktiškai tapo neprieinamas.[2]
Iranas surengė saują išpuolių prieš laivus, taip dar labiau sutrikdydamas energijos tiekimą. Tai sukėlė staigų kainų šuolį pasaulinėse rinkose ir privertė daugelį valstybių svarstyti apie strateginių rezervų panaudojimą. Naftos kainos per trumpą laiką šoktelėjo nuo maždaug 73 iki daugiau nei 100 dolerių už barelį.
Dalis šalių jau išreiškė pasirengimą prisidėti prie sąsiaurio atvėrimo. Tarp jų – Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Nyderlandai. Šios valstybės anksčiau pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame įsipareigojo siekti saugios laivybos šiame regione.
K. Starmeris pripažino, kad situacija sudėtinga. „Turiu būti atviras – tai nebus lengva“, – sakė jis, kalbėdamas apie galimą sąsiaurio atvėrimą.
JAV spaudžia sąjungininkus, tačiau Europa atsargiai vertina įsitraukimą į karą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikavo sąjungininkus dėl pasyvumo. Jo teigimu, šalys, kurios priklauso nuo energijos tiekimo per Hormūzo sąsiaurį, turėtų pačios imtis veiksmų. „Eikite į sąsiaurį ir tiesiog jį perimkite. Apsaugokite jį. Naudokite jį savo reikmėms“, – pareiškė jis.
Vašingtonas ne kartą kaltino partnerius, kad šie nepakankamai prisideda prie saugumo užtikrinimo regione. Tuo pat metu Jungtinė Karalystė ir kitos Europos šalys ieško būdų, kaip padėti neatidarant naujo karinio fronto. Derybos dėl sąsiaurio laikomos būtent tokiu bandymu išlaikyti balansą.
Kai kurios valstybės jau demonstravo atsargumą. Italija atsisakė leisti JAV lėktuvams leistis pakeliui į Artimuosius Rytus, o Ispanija uždarė savo oro erdvę su karu susijusioms operacijoms. Tai rodo, kad Europa nėra pasirengusi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą.
Po planuojamo susitikimo Jungtinė Karalystė ketina įtraukti ir karinius planuotojus. Jų užduotis būtų įvertinti, kaip praktiškai užtikrinti sąsiaurio saugumą, kai karo veiksmai pasibaigs.
