D. Trumpo komentarai kelia pavojų aljansui, perspėja Lenkijos gynybos ministras
Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad NATO negali egzistuoti be Jungtinių Valstijų. Tokia reakcija nuskambėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymų, kuriuose jis suabejojo aljanso reikšme. Balandžio 1 dieną duotame interviu jis NATO pavadino „popieriniu tigru“.
D. Trumpas taip pat kritikavo Europos šalis dėl menko įsitraukimo į karą Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, sąjungininkai neparodė pakankamos paramos JAV veiksmams regione. Šie pareiškimai dar labiau padidino įtampą tarp Vašingtono ir Europos sostinių.
Lenkijos ministras į tai reagavo viešai, kalbėdamas konferencijoje pietryčių Lenkijoje. Jis pabrėžė, kad dabartinė situacija rodo sudėtingą geopolitinį laikotarpį. Kartu jis išreiškė viltį, kad emocijos nuslūgs ir sprendimai bus priimami atsakingai.
„Be JAV nėra NATO, ir mums svarbu, kad vyrautų ramybė. Tačiau nėra ir JAV galios be NATO“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. Jis pabrėžė, kad aljansas išlieka abipusės priklausomybės struktūra.
Lenkija ragina išlaikyti balansą tarp JAV ir Europos interesų
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į dažnai besikeičiančią retoriką. „Turime atlaikyti emocinę įtampą, kai vieną dieną sakoma viena, o kitą – jau kas kita“, – teigė jis. Tokie svyravimai, pasak jo, neturėtų griauti strateginių ryšių.
Lenkija siekia stiprinti savo saugumą ir taip tvirtinti ryšius su JAV. „Niekas mūsų neapgins, jei patys nesugebėsime apsiginti“, – pridūrė ministras. Šalis jau dabar skiria beveik 5 proc. BVP gynybai, tai yra didžiausias rodiklis NATO.
Lenkija aiškiai pareiškė, kad neketina tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Ministras patvirtino, kad šalis nesiųs savo „Patriot“ oro gynybos sistemų į regioną. Tokie sprendimai priimti nepaisant anksčiau pasirodžiusių spėlionių apie galimą JAV prašymą.
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose, nuomonės tarp NATO šalių išsiskiria
Premjeras Donaldas Tuskas ne kartą pabrėžė, kad Lenkija konflikte Artimuosiuose Rytuose nedalyvaus. Tuo metu dalis politikų ragina Europą rimčiau svarstyti paramą JAV, ypač augant spaudimui iš Vašingtono. Prezidento patarėjas Marcin Przydacz įspėjo, kad tokie sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių.
„Jei mes, kaip Europa, nepadėsime amerikiečiams, vėliau bus sunku tikėtis jų pagalbos“, – sakė jis. Anot jo, NATO šiuo metu išgyvena pasitikėjimo krizę, nes tarp JAV ir Europos atsiranda vis daugiau nesutarimų. Ši įtampa ypač išryškėjo po JAV veiksmų Irane, kurie ne visada buvo iš anksto suderinti su sąjungininkais.
Dalis Europos valstybių nuo konflikto atsiribojo ir ragina deeskalaciją. Kai kurios šalys netgi atsisakė tiesiogiai padėti JAV operacijoms – pavyzdžiui, Italija neleido amerikiečių lėktuvams leistis pakeliui į Artimuosius Rytus, o Ispanija uždarė savo oro erdvę JAV karinėms misijoms. Tai rodo, kad vieningo NATO atsako šiuo metu nėra.
Tuo pat metu kitos šalys bando išlaikyti balansą. Jungtinė Karalystė iš pradžių atsisakė suteikti bazes JAV operacijoms, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir leido jas naudoti gynybiniais tikslais. Visa tai parodo, kad NATO viduje daugėja skirtingų požiūrių, o karo Artimuosiuose Rytuose klausimas tampa rimtu išbandymu aljanso vienybei.
Lietuva į situaciją reaguoja ramiai – prezidentas Gitanas Nausėda teigia „pilnai pasitikintis“ NATO ir pabrėžia, kad JAV išlieka pagrindinis šalies saugumo garantas.
