Premjerė po Vyriausybės posėdžio aiškiai pasakė, kad į LRT turinį kištis neketinama
Po Vyriausybės posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje premjerė Inga Ruginienė reagavo į diskusijas dėl planuojamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų. Tema kilo Seime svarstant naujas pataisas, kurios susijusios su visuomeninio transliuotojo veikla.
Premjerė pabrėžė, kad Vyriausybė neturi tikslo daryti įtakos LRT turiniui ir neketina peržengti jai nustatytų ribų. Pasak jos, institucijos vaidmuo yra aiškiai apibrėžtas galiojančioje tvarkoje.
„Vyriausybė nesiekia nei valdyti LRT turinio, nei kištis daugiau, negu nustato Vyriausybės nutarime patvirtinta tvarka. Ties tais rėmais ir ta apimtimi mes ir sustosime“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Diskusijos Seime kilo dėl siūlymo LRT bendradarbiauti su Vyriausybe per sutartis
Diskusijas paskatino dalies valdančiųjų siūlymas papildyti LRT įstatymą nuostata, kad visuomeninis transliuotojas vykdytų Vyriausybės pavedimus. Pagal šį siūlymą būtų sudaromos viešųjų paslaugų sutartys, kuriose atsirastų konkretūs rodikliai ir užduotys.
Viešojoje erdvėje dalis kritikų kelia klausimus, ar tokia sistema nesukurtų prielaidų politinei įtakai turiniui. Jų vertinimu, aiškiai apibrėžti rodikliai galėtų turėti įtakos tam, kokios temos ar formatai būtų prioritetiniai.
Tuo metu viena iš iniciatyvos autorių, Seimo narė Ligita Girskienė, yra teigusi, kad siūlymo tikslas nėra perimti LRT kontrolę. Vis dėlto diskusijos dėl šių pataisų išlieka aktyvios, o galutiniai sprendimai dar nėra priimti.
Vyriausybė remiasi audito rekomendacijomis ir žada daugiau skaidrumo
Premjerė savo pasisakyme Vyriausybės soaudos konferencijos metu akcentavo, kad Vyriausybės veiksmai šiuo klausimu yra susiję su Valstybės kontrolės atliktu LRT auditu. Jo metu buvo pateiktos rekomendacijos dėl veiklos planavimo, finansų valdymo ir rezultatų stebėsenos.
Pasak premjerės, Vyriausybė neketina plėsti savo funkcijų, tačiau sieks įgyvendinti rekomendacijas, kurios susijusios su skaidresniu viešųjų lėšų naudojimu.
„Mes matome savo darbą apimtyje, kurią nustatė Valstybės kontrolė. Plėsti šito darbo mes neketiname ir mes pasisakome už tai, kad keisdami Vyriausybės nutarimą, mes norime įvesti skaidresnį paslaugų pirkimą, viešesnį, kad visuomenė labiau būtų informuota ir ties tokiu turiniu mes ir susikoncentruosime“, – sakė Inga Ruginienė.
Valstybės kontrolė buvo pateikusi devynias rekomendacijas, iš kurių dalis skirta Vyriausybei. Jos susijusios su aiškesniu atsakomybės paskirstymu, efektyvesniu lėšų naudojimu ir skaidresnėmis procedūromis.
Valstybės kontrolė rekomendavo aiškiau apibrėžti atsakomybę už LRT veiklos planavimą, finansų susiejimą su rezultatais ir jų stebėseną. Taip pat siūloma nustatyti, kas konkrečiai tvirtina LRT strateginį veiklos planą.
Kita svarbi rekomendacijų dalis susijusi su skaidrumu – siūloma tikslinti pirkimų tvarką, kad programų kūrimo ir gamybos paslaugos būtų perkamos aiškiai, ekonomiškai ir pagrįstai rinkos kainomis. Taip pat rekomenduojama nustatyti, kas prižiūri šių taisyklių laikymąsi.
Auditas taip pat apima platesnius klausimus: siūloma aiškiau reglamentuoti darbuotojų ir tarybos narių atlygio principus, stiprinti vidaus kontrolę, efektyviau valdyti turtą bei užtikrinti didesnę turinio įvairovę ir prieinamumą, įskaitant subtitrus ir gestų kalbos vertimą. Dalis rekomendacijų taip pat susijusi su žmogiškųjų išteklių valdymu ir aiškesniu atsakomybių paskirstymu organizacijoje.[1]
Seimas po pateikimo jau yra pritaręs LRT įstatymo pataisų projektui, tačiau jis dar bus svarstomas toliau.
